Vis niekaip neišeina sudėlioti prioritetų, ką turiu padaryti. Ir dažnai „parašyti greitai“ nusikelia vėlesniam laikui, taip įvyko ir su „Mano bitės“ organizuotu susitikimu. Norėjau kelias mintis parašyti iš karto po susitikimo, bet… prabėgo jau keli mėnesiai 🙂 Tačiau vis tiek reikia užbaigti ką pradėjau, gal kam bus įdomu.
Prieš vykstant į susitikimą, facebook paklausiau jūsų nuomonės, ką aš ten galėsiu įdomaus sužinoti? Atsakymų buvo įvairių, tačiau norėčiau išskirti Romualdo komentarą „Nieko naudingo ten neišgirsi…“. Taip, iš dalies sutinku, kad kai aktyviai domiesi vienu ar kitu dalyku, sudėtinga per tradicinius renginius išgirsti daug naujovių, tačiau kita vertus, kiekvienas susitikimas duoda tam tikros naudos, galima sužinoti bent jau kažką naujo, galima prisiminti jau kažkada girdėtas mintis, išsiaiškinti klausimus, kuriuose truko kompetencijos, galima gauti stimulo kažką pakeisti ar imtis kokios nors naujos veiklos ir pan.
Taip pat norėčiau išskirti dar vieną komentarą, tai Vaido atsakymą Aldonai, kuri paprašė pasidalinti įspūdžiais iš susitikimo. „Pasidalinti, tas pats, kad aš valgiau ir papasakosiu Jums valgio skonį. Va tokia pat mums nauda 🙂 Aš sotus, o jus tik žinote, kaip aš jaučiuosi 🙂“ Su šiuo komentaru tikrai sutinku, nes patirtą emociją sunku perduoti kitiems, nepriklausomai kokia ji būtų teigiama ar neigiama. Tačiau per tokius susikimus be paskaitų yra dar svarbu ir paprastas bendravimas, galima susipažinti su naujais bičiuliais, pabendrauti su senais pažįstamais, per tokius susitikimus galima gauti tikrai daug naudos, reikia tik tinkamai tam nusiteikti.
Na bet nežiūrint į tai, pamėginkime prisiminti minėtą susitikimą.
Sprendžiant iš pranešimo apie susitikimą, tai turėjo būti forumo „Mano bitės“ bičiulių susitikimas, kurio dienotvarkėje buvo numatyti šie klausimai:
Taigi, atvykę užsiregistravome, susirinkome salėje ir… pasirodo, mes patekome ne tik į susitikimą, tačiau ir į projektą „Bitininkavimo intensyvumo didinimas besikeičiančiomis klimatinėmis ir agrarinėmis sąlygomis“ Nr. 14PA-KK-17-1-01506-PR001.
Suvedus šį numerį į google, sužinojau, kad minėtą projektą vykdo Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai, po paskaitų netgi gavome ir pažymėjimus. Visa tai šaunu, tačiau taip ir nesupratau, kodėl prieš renginį nebuvo skelbiama ši informacija, kad tai bus ne tik susitikimas, bet ir projekto dalis, kurio metu bus galima gauti pažymėjimus, manau, tikrai būtų susirinkę daugiau dalyvių. Na bet yra kaip yra, matyt, kažką čia būsiu praleidęs 😉
Apžvelkime trumpai pranešimus ir paskaitas.
Kauno bitininkų draugijos pirmininkas Juozas Jankauskas supažindino su projektu „Bitininkavimo intensyvumo didinimas besikeičiančiomis klimatinėmis ir agrarinėmis sąlygomis“, paminėjo bendrus skaičius bitininkystėje, kurių šioje temoje aš neminėsiu dėl vienos priežasties. Pirmininkas pranešime paaiškino, kad siekiant išvengti tam tikrų niuansų su valdžia ir kad vėliau bitininkams nekiltų nereikalingų problemų, skaičiai nevisai atitinka tikrovę, neatspindi pilnos padėties bitininkystėje… Taip ir nesupratau, kam tada reikėjo juos vardinti, jei jie yra netikslūs 🙁 Taip pat pasidarė truputį liūdna, kad pirmininkai, manau, ir kiti su bitininkyste susiję atsakingi asmenys laikosi tokios pozicijos, kad geriau sumažinti savo pasiekimus, klastoti statistiką nei skirti daugiau dėmesio, įdėti darbo ir tinkamai atstovauti Lietuvos bitininkus įvairiose institucijose, ministerijose, kad nekiltų jiems problemų. 🙁
Gerb. Jonas Balžekas dar kartą tikrai gan įdomiai papasakojo apie Karnikos bites ir jų selekciją. Kažką išskirti iš jo paskaitos nelabai išeina, nes buvo įdomu nuo pradžios iki pabaigos ir tą informaciją daugelis jau girdėjo, nes buvo skaitoma ir kituose renginiuose. Todėl čia plačiau apie tai nerašysiu, gal kažkada kitą kartą tam skirsiu atskirą temą.
Deividas Rušėnas skaitė pranešimą „beePRO avilio monitoringo sistema. Bitininkystės ūkio modernizavimas“. Pristatė avilio monitoringo „beePro“ sistemą, jos galimybes. Taip pat trumpai supažindino su įvairia įranga, kuri palengvina bitininkų darbą, modernizuoja bitynus, tai – automatiniai medsukiai, korių atakiavimo linijos, medaus fasavimo, džiovinimo linijos ir pan.
Svečias iš Gruzijos Vladimir Vardosanidzė supažindino su bitininkystės Gruzijoje ypatumais, papasakojo apie bičių pienelio rinkimą.
V.Vardosanidzė paskaitos metu paminėjo, kad Gruzijoje laikomos tik Kaukazo bitės, kitų rasių bičių negalima nei įvežti nei jų dauginti. Atkreipė dėmesį, kad yra daugiau bičių produktų, kuriuos reikėtų išnaudoti, norit maksimaliai gauti naudos iš bitininkystės, tai – bičių pienelis, tranų homogenatas, bičių duona, pikis, žiedadulkės, vaškas, bičių nuodai, motinėlės, bičių šeimelės, vaško kandžių ištraukos, „podmoras“ (produktai iš mirusių bičių). Gruzijoje yra bitininkų sąjunga, kuri nuolat suka galvą, kaip surinkti daugiau medaus, kaip jį parduoti, kur jį parduoti, o V.Vardosanidzė daugiausia užsiima bičių pienelio prekyba, nes pienelis, nuolat reklamuoja pats save. Paklausa bičių pieneliui nuolat auga, jis net pastebėjo tokią keistą tendenciją, kad pienelio kiekvienais metais surenka daugiau, bet jis su kiekvienais metais baigiasi vis greičiau 🙂
Bitininkas iš Gruzijos bites laiko stacionariuose bitynuose, bitininkauja 22-ių rėmų gulsčiuose aviliuose, bityne vykdo įvairius seminarus bitininkystės klausimais.
Pienelį renka į vienkartinius sterilius švirkštus, taip patogu laikyti ir dozuoti. Pienelį reikia laikyti šaldytuve. Pagrindinis vartotojas Japonija, kuri daugiausiai ir sunaudoja pienelio.
Pienelio rinkimo sezonas nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio. Tada dirba po 18 val. per parą. Kiekvieną dieną perkelia apie 2000-2500 kiaušinėlių. Renkant pienelį naudoja trijų dienų ciklą, kas 6 dienas daro rotaciją, pienelį renka iš 30/35 šeimų kiekvieną dieną, planuoja didinti šeimų skaičių iki 40/50. Iš viso pienelio surinkimui bus skirta apie 150 bičių šeimų. Kadangi sunku rasti gerų darbininkų, pagrindinius darbus atlieka pats, samdo tik kelis darbininkus, kurie atlieka pagalbinius, paruošiamuosius darbus, su kiaušinėliais dirba tik jis pats, nes po vieno darbuotojo nekokybiško darbo, jis prarado apie 10 kg pienelio.
Gruzijoje bičių pienelis kainuoja ženkliai mažiau nei kitur, jie tai daro specialiai, kad negąsdintų pirkėjų, o juos palaipsniui pripratintų prie pienelio, kad jie pajustų pienelio naudą.
Po diskusijos pranešėjas atsakė į kelis klausimus: kad perkelia tik vienadienius kiaušinėlius, nes 4-tos dienos kiaušinėliai jau per dideli, būna mažiau pienelio. Kai išvalo akeles, iš karto deda naują kiaušinėlį, jokio vandens papildomai nededa, dirba kambario temperatūroje, nedaro jokių papildomų veiksmų, dirbtinai nesukelia temperatūros, drėgmės, neapkrauna savęs papildomu darbu.
Svečias iš Estijos Anna Aunap skaitė paskaitą – „Medaus kokybė“.
Prisistatydama A.Aunap paminėjo, kad dirba Estijos gamtos tyrimų centre ir yra atsakinga už visus medaus tyrimus, kurie susiję su Estijos medumi. Estijos medaus išskirtinumui turi įtakos augalai, klimatas, dirvožemis, temperatūra, tai atspindi ir medaus charakteristika.
Estija taip pat kaip ir kitos šalys dalyvavo ES programoje skirtoje bitininkystei. Jie nutarė paramą panaudoti, kad būtų ištirtas Estijos medus, kad būtų pakelta šio medaus prekinė vertė. Minėtas gamtos tyrimų centras nuo 2005 metų surinko apie 2000 medaus pavyzdžių, atliko apie 15000 tyrimų, kad galėtų ištirti medaus kokybę, patvirtinti Estijos medaus išskirtinumą. Kad po tyrimų šio medaus neišmestų, jie įkūrė medaus archyvą, taip vadinamą genofondą, kur yra saugomas visas surinktas tyrimams medus, todėl galima matyti kaip per minėtą laikotarpį keitėsi medus, medaus tara, etiketės.
Pranešime A.Aunap paminėjo, kad geras medus išsilaiko ilgai, jis turi būti laikomas pastovioje, stabilioje 13-15 laipsnių temperatūroje, patalpoje turi būti ne daugiau nei 25 laipsnių temperatūra ir ne daugiau kaip 65 procentų drėgmės, neturi būti tiesioginių saulės spindulių. Medus turi būti, kuo mažiau kilnojamas, kad nesikeistų aplinkinė temperatūra. Pabrėžė, kad medus bus geras ir ilgai išsilaikys, jei jis bus išimtas iš avilio geras, t.y. užakiuotas, nes bitės blogo, nesubrandinto medaus neužakiuoja.
Pristatydama laboratoriją, supažindino su joje esančia įranga, paminėjo, kad jų laboratorija tiria viską, jei kokių tyrimų negali padaryti patys, bendradarbiauja su kitų šalių laboratorijomis, Vokietijos, Švedijos ir pan.
Pristatė įrangą, su kuria tiria:
- Cukrus, juos tiria ne tik meduje, bet ir visuose kituose produktuose, paminėjo, kad buvo vienas klientas, kuris norėjo ištirti cukraus kiekį cemente, kam jam to reikėjo, taip ir neišsiaiškino
- Sunkiuosius metalus, kuriuos taip pat tiria ne tik meduje, bet ir vandenyje, kituose objektuose.
- Pesticidus, tačiau šios informacijos yra nedaug, nes tik neseniai pradėjo daryti tokius tyrimus.
- Mikrobiologinius tyrimus – atkreipė dėmesį, kad jei meduje iš anksto nustatyti amerikinio puvinio sporas, galima efektingai kovoti su šia liga, ir jie tokius tyrimus atlieka.
- Žiedadulkių tyrimus atlieka ne tik meduje bet ir ore, tuos tyrimus perduoda Estijos higienos tarnybai. Atliekant žiedadulkių tyrimą reikia apdoroti 10 g medaus su centrifugą, vėliau nagrinėti per mikroskopą, kuris didina 400 kartų.
Atlikę įvairius medaus tyrimus, jų rezultatus turi sulyginti su neutralaus medaus tyrimų rezultatais, tam jie turi savo bityną iš dviejų avilių, kuris yra Talino centre, ant laboratorijos stogo.
A.Aunap pristatė reikalavimus Estijos medui, kurie yra panašūs kaip ir visoje ES.
Paskaitos metu svečias iš Estijos supažindino su eile tyrimų, pvz. jei meduje bus didelė drėgmė, tai meduje esantys cukrūs sureaguoja su mielėmis ir dėl to medus pradeda netolygiai kristalizuotis, susisluoksniuoja, pradeda rūgti.
Paminėjo, kad medus gali surūgti ir praėjus tam tikram laikui, kad ir po pusės metų, nes nebrandžiame meduje laisvosios rūgštys skaidosi į actą, todėl medaus viršuje atsiranda drėgmės burbuliukų, rūgimo kvapas.
Kreminis medus turi pažeistą kristalų struktūrą, todėl saugant ilgesnį laiką kreminį medų, vanduo pakyla į viršų ir medaus paviršiuje susidaro plonas veidrodinis sluoksnis. Jei bus nors truputį pažeistas stiklainio dangtelis, drėgmė dar labiau jį pažeis ir medus surūgs.
Atlikdami diastazės tyrimus, jie medų laikė skirtingose temperatūrose, šaldytuve 4-5 laipsnių temperatūroje, kambaryje 22 laipsnių temperatūroje ir patalpoje, kur temperatūra buvo 42 laipsniai. Po metų šaldytuve ir kambaryje laikomo medaus diastazės skaičius praktiškai nepakito, sumažėjo tik labai nedaug, o aukštoje temperatūroje laikyto medaus diastazė nukrito iki nulio. Tačiau taip pat atkreipė dėmesį, kad šaldytuve laikyto medaus diastazei įtakos turi tai, kiek ilgai medus bus laikomas išimtas iš šaldytuvo. Šių rezultatų išskirti negalima, nes kiekvienos rūšies medus reaguoja skirtingai.
Apie invertazės tyrimus paaiškino, kad tai vienintelis fermentas, kurį bitės pagamina pačios, todėl jis tiksliau nurodo medaus kokybę. Estijos meduje invertazės yra daugiau nei 50 vienetų kilograme. Paminėjo, kad Vokietija nedaro diastazės tyrimų, o atlieka tik invertazės tyrimus, pagal kuriuos tiksliau nustato medaus kokybę. Invertazė yra labiau jautri temperatūros pokyčiams.
Paminėjo, kad Estijoje mokomi bitininkai, kaip turi laikyti, saugoti medų, kad jis nebūtų perkaitintas.
Negalima laikyti medaus saulėje, mugėse nereikėtų viso medaus dėti ant prekystalio, nes jei medus bus kaitinamas arba laikomas aukštesnėje nei 42 laipsnių temperatūroje, meduje išsiskirs tokia cheminė medžiaga kaip oksimetilfurfurolas, o jei medus tokiomis sąlygomis bus laikomas ilgą laiką, tai per parą oksimetilfurfurolo meduje padidės po 1mg/kg.
Perkaitintas medus kristalizuojasi nuo apačios į viršų, palaipsniui, o geras medus turėtų pirmiausiai sutirštėti, vėliau pradeda kristalizuotis visas medus iš karto.
Po diskusijos A.Aunap atsakė į klausimus ir paaiškino, kad medaus kristalizavimas ir kristalų struktūra priklauso nuo augalų. Į klausimą kam yra priskiriamas medus augalinės ar gyvulinės kilmės produktams, atsakyti negalėjo, paminėjo, kad gal reikėtų tai įvardinti kaip lauko medus (polevoj miod). Jei meduje yra didelis srovės pralaidumas, gali būti, kad medus yra lipčiaus, atkreipė dėmesį, kad kuo mažesnė diastazė, tuo didesnis pralaidumas. Medaus mišiniai labai jautrūs, todėl reikia kad produktai, su kuriais bus maišomas medus, būtų sausi. Patarė, kad bityne būtų vedami užrašai, reikėtų kuo daugiau užsirašyti informacijos, kada paimtas medus, kada išsuktas, kokia temperatūra, drėgmė, kiek ir kaip laikoma ir panašiai, tada atsiradus kažkokioms problemoms, bus galima viską analizuoti ir nekartoti klaidų.
Ekoagros atstovas trumpai supažindino su galimybėmis ir sąlygomis bitininkauti ekologiškai.
Paminėjo, kad be kokybės sertifikato negalima pateikti medaus į parduotuves, tačiau po renginio apsilankius parduotuvėse, atkreipiau dėmesį į medų, kuris yra prekybos centruose, dalis stiklainių buvo be „Kokybė“ ženklo.
Trumpai apžvelgė kokybės sertifikato reikalavimus:
▪ NKP procesas turi būti atskirtas laiko ir vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu pagamintų produktų. Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione ir gamintojas tai privalo įrodyti dokumentais;
▪ Avilio korpusas turi būti pagamintas iš medienos;
▪ Medaus, žiedadulkių ir bičių duonos laikymo tara turi būti pagaminta iš nerūdijančio plieno, o fasavimo indai turi būti nauji, pagaminti iš stiklo ir sandariai uždaromi;
▪ Medunešio metu bitynas turi būti laikomas ne arčiau kaip 5 km nuo genetiškai modifikuotų augalų pasėlių;
▪ Kovojant su bičių ligomis leidžiama naudoti tik biologines (zootechnines) priemones ir (ar) citrinų, skruzdžių, oksalo ir pieno rūgštį;
▪ Draudžiama medų apdoroti termiškai.
▪ Žiedadulkės vienos dienos ėmimo ir bičių duona turi būti išdžiovintos iki 8 proc. drėgnumo, ne aukštesnėje kaip 40o C temperatūroje.
Po paskaitų visi norintys bičiuliai patraukė į Kairiūksčių dvarą, kur buvo renginio pratęsimas, antra dalis. Atvykę į dvarą, bičiuliai pasirūpino nakvyne, stalus nuklojo pačių atvežtomis vaišėmis, turėjo galimybę draugiškai pasišnekučiuoti, norintys galėjo pasikaitinti pirtyje.
Vakare dvare svečias iš Baltarusijos Tėvas Dionisij bičiuliams pravedė praktinį midaus gamybos užsiėmimą, o kitą dieną paskaitė ir paskaitą apie midų. Tačiau maloniausia buvo tai, kad prie staliuko, prie kurio sėdėjo midaus žinovai iš Baltarusijos, buvo ir mūsų bičiulis Dainius Noreika, kuris ne tik visus pavaišino savo gamybos, išskirtinio skonio midumi, kuris Lietuvoje gavo ne vieną įvertinimą, bet dar galėjo kaip lygus su lygiu padiskutuoti apie midų.
Kitą dieną svečias iš Estijos A.Aunap, skaitė paskaitą apie medų.
Kadangi buvau suplanavęs vakare išvažiuoti į namus ir planų neatšaukiau, antrą dieną susitikime nedalyvavau, tačiau manau, kad artimoje bičiulių kompanijoje laikas buvo praleistas naudingai, gal kitą kartą ir man pavyks sudalyvauti visame renginyje 🙂
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad visgi „Mano bitės“ komanda iš tiesų šauni, didelis ačiū už puikų renginį 🙂
