Antra diena – Rugpjūčio 7, šeštadienis,
Labas rytas,
Rytas buvo ne koks, nes už lango lijo lietus ir gana stipriai, tačiau, kol papusryčiavome, sulipome į autobusą ir nuvažiavome iki suplanuotos susitikimo vietos Urmas Lember bityno, lietus beveik nustojo lyti, nuotaika pagerėjo, tad gerai nusiteikę nuskubėjome susipažinti su bitininku.
https://www.facebook.com/urmas.lember
Išlipus iš autobuso, iš karto „į akis krito“ gražiai sutvarkyta sodyba, kurios vienoje pusėje įrengtas gyvenamasis namas su dideliu kiemu
kitoje sodybos pusėje – bityno patalpos.
Prie kelio pastatyta iškaba, kad parduodamas medus, ant bityno pastato iškabinta bityno medaus etiketė ir nurodytas telefono numeris. Tokia reklama tikrai atkreipia dėmesį ir, mano manymu, visai gera idėja. Ant pastato iškabintas medaus plakatas – etiketė vizualiai atkreipia dėmesį ir, jei pirkėjas pamatys šią etiketę parduotuvėje ant medaus stiklainio, tikrai prisimins draugišką bitininką ir gražią sodybą, kurioje laikomos bitės.
Kieme prie bityno pastato gražiai įkomponuotas antram gyvenimui prikeltas avilys, kuriame pasodintos gėlės.
Pokalbio metu Urmas Lember papasakojo apie save. Jis bitininkauja apie 20 metų. Pirmiausia jis susiplanavo bityno patalpas pagal savo poreikius, jas įsirengė, o tik tada padidino šeimų skaičių. Šiuo metu turi 100-110 bičių šeimų, kurios išdėstytos 9-iuose skyriuose. Dirba su bitėmis vienas, žmona ir dukra padeda tik sukti medų.
Apžiūrėjus patalpas, reikia pripažinti, kad jos suplanuotos ir įrengtos tikrai labai apgalvotai ir gražiai. Gal jos ir mažokos, tačiau mano skonį ir poreikį atitinka visiškai, todėl bent jau man jos patiko labiausiai iš visų aplankytų kelionės metu 🙂 Tame pačiame pastate įrengtas darbo kabinetas, atskiros medaus tvarkymo, vaško lydymo, korių sandėliavimo ir pagalbinės patalpos tikrai vertos dėmesio.
Bitininkas paminėjo, kad bitininkauja su Bakfasto bitėmis, kurias perka pas mūsų bičiulį Algirdą Amšiejų. Motinėles keičia kasmet. Iš A. Amšiejaus kiekvienais metais perka po 20 motinėlių. Į klausimą: „kodėl motinėlių neperka Estijoje, pas kaimynus?“ Bičiulis nusišypsojęs atsakė: „nes tada kaimynas bus turtingesnis“ 🙂 .
Bitininkauja ekologiškai, tik su mediniais 10-rėmiais aukštiniais aviliais, estiškais rėmeliais, avilių dugnas uždaras su dviem ertmėmis kampuose, kurios uždengtos tinkleliais. Avilius daro pats, prie karkaso kartoną priklijuoja makrofleksu.
Nuotraukoje pavaizduotam korpusui maždaug trys metai. Bitininkas patikino, kad tokie korpusai tarnauja apie 15 metų.
Per metus vidutiniškai iš vienos šeimos gauna 70-80 kg medaus. Su medaus drėgnumo problema nesusiduria, jo medaus drėgnumas yra apie 17 procentų. Tačiau yra kita problema, kadangi pas juos būna vėsesni orai, o medaus drėgnumas, kaip jau buvo minėta, yra apie 17 procentų, todėl vasaros pabaigoje toks medus būna tirštas, jį sunku išsukti, neprabadžius korių. Tam reikalui bityne naudoja įrenginį skirtą atakiuoti viržių medui.
Bitininkas savo praktikoje pastebėjo, kad kuo gamtoje yra sausiau, tuo didesnis medaus drėgnumas. Mano, kad tai yra todėl, kad, kai lauke sausa, bitės laiko medų drėgnesnį, kad galėtų jį lengviau suvartoti, o kai lauke drėgmės yra daugiau, tai bitės stipriau išgariną iš medaus drėgmės perteklių.
Medų realizuoja tiesiogiai gyventojams bei per parduotuves. Parduoda po 7 Eur už kg, jei medų parduoda kibirais – kaina 5 Eur už kg.
Paminėjo, kad siekiant skatinti bitininkystę, Estijoje taikoma Valstybės rėmimo programa bitininkams, išmokomos vienkartinės dotacijos, po 20 Eur šeimai. Bet kuris bitininkas gali prašyti dotacijos. Paprastai gauna visi, kas prašo, nereikia net nurodyti, kam išleis gautas lėšas. Taip pat galima gauti ES paramą bityno įrangai. Paramos galima prašyti už įvairią įsigytą įrangą, skirtą bitininkavimui, tik reikia teisingai užpildyti prašymą. Parama dengia 80 procentų įsigytos įrangos vertės. Bityne esanti įranga yra įsigyta pasinaudojus šia parama.
Estijoje visi bitininkai registruoja savo bitynus. Daugiausia tai daroma dėl ligų kontrolės.
Vaško plokštelių pats negamina. Vašką iškeičia į jau pagamintas. Keitimas kainuoja 2 Eur už kg.
Korius saugo bityno patalpoje sudėtus į avilių korpusus.
Dalį korių ir paruoštų naudojimui rėmelių bitininkas laiko stelažuose, kurie yra su ratukais. Stelažus galima lengvai perstumti iš vienos vietos į kitą, bitininkas paaiškino, kad taip jis gali stelažą įstumti į mikroautobusą ir nuvežti į reikiamą bityno skyrių. Prieš sandėliuojant korius, jų papildomai bitėms nusausinti neduoda. Kol kas su vaško kandimis problemų neturėjo.
Kai iš avilių išima paskutinį medų, po savaitės pradeda bičių gydymą: 3 kartus dūmina ir vieną kartą laisto su oksalu.
Urmas Lember yra Estijos medaus gamintojų ir Sarema medaus gamintojų asociacijų narys.
https://smy.voog.com
www.eestimesi.ee
Nauda iš asociacijų veiklos yra ta, kad yra rašomi bendri projektai įrangai įsigyti. Saremos asociacijoje kas mėnesį vyksta bitininkų susitikimai. Bitininkas medų ženklina minėtų asociacijų ženklais.
Asociacija medaus nerealizuoja, tačiau ji ieško tam galimybių. Paminėjo, kad Estijos medaus gamintojų asociacijos nario mokestis 40 Eur, Saremos asociacijos – 60 Eur.
Bitininkas paaiškino, kad Estijoje yra profesinė mokykla, kurioje rengiami bitininkai. Reikia mokytis vienerius metus, tačiau bitininkauti galima ir be mokslų. Taip pat paminėjo, kad galima pažymėjimą gauti ir nestudijavus mokykloje, reikia tik išlaikyti egzaminus. Kokią naudą duoda mokslas? Pirmiausiai duoda žinias, galimybę tobulėti, taip pat, jei nori įsidarbinti pas kokį nors bitininką į bityną, toks bitininkystės kurso baigimo pažymėjimas, suteikia daugiau galimybių įsidarbinti.
Žiemai bites maitina cukraus sirupu, kurį gamina pats, į sirupą papildomai deda acto. Maistą duoda kibirais po 5 litrus 4 kartus, kad neskęstų bitės, į kibirus deda šiaudus. Maitinimą pradeda iš karto kai iš avilių išima korius su medumi. Bites maitina ir gydo vienu metu. Žiemoti bitės eina viename korpuse, antras korpusas naudojamas maitinimui.
Estijoje medaus tyrimus daro Taline ir Tartu. Jie yra privalomi tik tiems bitininkams, kurie turi daugiau bičių šeimų.
Bitininkas be medaus renka tik bičių duonelę, kurią pats kulia mikserio pagalba.
Sužavėti gražiai įrengtomis patalpomis, įteikėme bičiuliui dovanėlę, padėkojome už priėmimą ir patraukėme į kitą susitikimą Reo, Saare County, Estija, kuris suplanuotas Skiita Reomäe tradiciniame stačiatikių moterų vienuolyne. http://www.skiita.ee/et
Kadangi lauke lynojo, mus pasitikusi vienuolė Theofili pasiūlė pokalbį pradėti prie vienuolyno esančioje Apaštalo Andriejaus Reomäe cerkvėje.
Vienuolė trumpai supažindino su cerkvės istorija, papasakojo apie moterų vienuolyną. Pagrindinis vienuolynas yra Graikijoje, o Reo kaime Saremoje yra minėto vienuolyno dalis. Sarema saloje šis vienuolynas gyvuoja jau 12 metų, kuriame gyvena 4 vienuolės.
Viena iš pagrindinių vienuolyno veiklų yra bitininkystė. Vienuolė Theofili papasakojo, kad bitininkauja ji viena, tai jos pagrindinis užsiėmimas. Ji bitininkauja nuo 2014 metų, anksčiau niekas šeimoje nebitininkavo.
Pasak vienuolės, norint kažką daryti gyvenime, reikia daryti labai gerai, o, kad daryti labai gerai, reikia išmanyti, ką darai, todėl ji 2015-2016 metais baigė bitininkystės kursus Estijos paslaugų ir kaimo ekonomikos mokykloje, vėliau nuolat tobulino savo žinias. Manau, kad šis vienuolės posakis yra įgyvendintas 100 procentų, nes vienuolyno teritorija ir bitynas sutvarkyti nepriekaištingai, gražiai, medaus produkcija pateikiama taip pat labai gražiai ir skoningai.
Pasakodama apie bitininkystę vienuolė paminėjo, kad pradžioje bitininkauti sekėsi labai gerai, vėliau ateina laikas, kai manai, kad nieko nemoki, o kartais dėl tingėjimo padarai kokią nors kvailystę, todėl ji nuolat ir toliau tobulina savo žinias bitininkystėje.
Šiuo metu bityne yra 50 šeimų, kurios laikomos 7-niuose skyriuose. Visas bičių šeimas palaipsniui įsigijo savo lėšomis.
Theofili bityne dirba viena. Jei su aukštais aviliais dirba, padeda kita vienuolė. Medų pradeda sukti liepos mėnesį, paeiliui ima iš visų skyrių.
Kiekvienais metais prisuka 2-3 tonas medaus. Ilgai medų suko rankiniu būdu, tik šiais metais įsigijo elektrinį medsukį. Kadangi vienuolyne medaus sukimui ir kitiems bitininkystės darbams yra skirtos mažos patalpos, vienuolės viską stengiasi daryti skyriais, pirmiausiai sutvarko vieną skyrių, tada keliauja prie kito, dėl to medus yra skirtingų skonių. Vienuolė įsitikinusi, kad tai pakelia medaus prekinę vertę.
Saloje gaunamo medaus kiekiai yra apie 25-30 kg., tačiau šiais metais viename skyriuje prinešė net po 90 kg. Gautą medų vienuolė įvardina kaip pievų medus, kurį parduoda po 9 Eur už kg. Viską realizuoja vienuolyne esančioje parduotuvėje. Paminėjo, kad parduoti medų problemų neturi, nes tik per birželio mėn. vienuolyną aplankė apie 1500 žmonių. Manau, kad vienuolė buvo teisi, nes patrauklius medaus stiklainiukus nusipirko ir mūsų ekskursijos bitininkai, tame tarpe ir aš 🙂
Pasiteiravus su kokiomis bitėmis bitininkauja, vienuolė atsakė, kad saloje reikia bitininkauti tik su Bakfasto bitėmis, nes visi taip bitininkauja, ir nusišypsojusi paaiškino, kad saloje, tai kas yra sakoma, pusę reikia suprasti kaip juokus.
Be medaus bityne dar renkamas pikis, bičių vaškas, kuris yra siunčiamas į Graikiją, kur yra daromos žvakės. Atakiavimo dangtelių vašką naudoja kremų ir muilo gamybai. Vienuolė pati augina savo bitynui bičių motinas.
Paminėjo, kad bites gydo skruzdžių rūgštimi.
Be bičių vienuolyne yra prižiūrimas sodas, dar vienuolės daro sūrius, renka žoleles arbatoms.
Išėję iš cerkvės, persikėlėme į seną pastatą, kuriame 1880 metais buvo įrengta mokykla. „Mokykloje“ pasivaišinome kava/arbata, paragavome vienuolių kepto pyrago.
Pasivaišinę patraukėme takeliu link miškelio į bityno skyrių, pakeliui pamatėme iškabą „Atsargiai Skraido bitės“
ir maždaug už 50 metrų priėjome bityno skyrių. Pievelėje, miškelio apsuptyje, ant išpjautų Saremos dolomito plokščių, gražiai sustatyti 10 avilių tikrai traukė akį.
Bityne naudojami aviliai yra aukštiniai. Vasaros metu aviliuose yra paliekamos maitintuvės, kurias vienuolė naudoja kaip žolelių džiovyklą.
Susipažinę su bitėmis, apžiūrėjome vienuolyne įrengtas bityno patalpas. Vienuolė pademonstravo jos pačios patobulintą avilio dugną. Dugnas yra pilnai dengtas tinkliuku, kad apsaugotų avilį nuo pelių ir paukščių, į dugną yra įstatoma medinė plokštė, kuri yra truputį mažesnė nei dugnas, kad avilio gale liktų 1-2 cm. tarpas, jis reikalingas dėl avilio ventiliacijos.
Kaip ir minėjo bitininkė – vienuolė, pačios bityno patalpos yra tikrai mažos, tačiau kaip nekeista, jose viskas gražiai sutalpinta. Kampe į specialius rėmus yra sudėti paruošti naudojimui nauji rėmeliai su vaško plokštelėmis.
Patalpos viduryje sudėti avilių korpusai su naudotais rėmeliais. Vienuolė paaiškino, kad po medaus sukimo, korių nusausinti bitėms neduoda, avilių korpusus su koriais sustato vieną ant kito, nuo kandžių naudoja acto esenciją. Pabrėžė, kad taip laikomus korpusus būtinai reikia uždengti iš viršaus.
Bičių vašką lydo su gariniu vaško lydytuvu, kurį kaitina dujomis.
Pasiūtus korių liežuvius ir atakiavimo dangtelius lydo sulčių virimo puode, iš kurio vaškas išbėga į formeles, papildomai dar filtruojamas per marlę, todėl vaškas būna švarus ir gražios geltonos spalvos.
Vienuolė papasakojo, kad žiemai bites maitina cukraus sirupu, kurį verda pačios. Paaiškino, kad prieš pradedant maitinti jos pasveria avilius, vėliau dar kartą avilius pasveria po maitinimo, šiuos duomenis užsirašo. O pasvėrusi avilius trečią kartą pavasarį, vienuolė mato, kiek vienoje ar kitoje šeimoje yra likę maisto, todėl nereikia žiemą atidaryti avilių ir žiūrėti, kiek yra maisto. Kad nereikėtų avilių perkėlinėti ant svarstyklių ir atgal, jos naudoja patobulintas svarstykles, prie kurių pritvirtintas specialiai sumeistrautas rėmas. Svarstyklės dedamos ant avilio, palei avilio šonus nuleidžiamos sijos, kurios su metaliniais strypais fiksuojamos avilio apačioje, tada reikia tik dviem žmonėms kilstelėti avilį ir viršuje ant svarstyklių matosi avilio svoris. Tai užima tikrai mažai laiko ir pakankamai greitai galima pasverti visus avilius.
Dar vienuolė pademonstravo įrengimą, skirtą pašalinti bites nuo korių. Kai yra imamas medus iš meduvių, vienuolė naudoja bičių išleistuvus, tačiau ant korių vis tiek lieka kažkiek bičių, todėl ji naudoja specialiai sumeistrautą dėžę, kurioje yra keturios ištraukiamos šluotelės. Perbraukus kelis kartus korį su bitėmis per šluoteles, bitės sukrenta į dėžę, vėliau bitės iš dėžės paprasčiausiai iškratomos į avilį arba prie lakos. Šios šluotelės yra labai patogios, nes jas galima ištraukti ir praskalauti vandeniu, jei jos susitepa medumi.
Vienuolyno pastate, šalia patalpos, kurioje vienuolės meldžiasi, kai cerkvėje būna šalta
šalia yra įrengta parduotuvė, kurioje parduodama religinė atributika, medus, arbatos, kremai, uogienės ir pan. Visa produkcija yra pagaminta pačių vienuolių, ypač labai patraukliai žiūrisi prie įėjimo įrengta spinta, kurioje gražiai sustatyti medaus stiklainiai.
Pasisvečiavę, įteikėme dovanų luitą bičių vaško, kartu nusifotografavome ir išvykome toliau suplanuotu maršrutu.
Keltu persikėlėme atgal į žemyną, pasiekėme Piarnu miestą, kur buvo užsakyti kambariai viešbutyje „Tervis Medical Spa Hotel“.
Kadangi kelionėje buvo truputį pakoreguotas grafikas, suplanuoti pietūs persikėlė į vakarą. Viešbutyje labai skaniai ir sočiai prisivalgę turėjome laisvo laiko, tad galėjome išeiti pasigrožėti miestu. Šį kartą mums pasisekė labiau, nei Kuresare, nes netoli viešbučio skvere vyko maisto festivalis.
Tad turėjome puikią galimybę paragauti skanaus maisto, pasiklausyti koncerto, aplankyti veikiančią mugę, kurioje sutikome medžio meistrą net iš Lietuvos.
Na ir po kelių valandų pramogų, metas poilsiui 🙂
