Trečia diena, Rugpjūčio 8, sekmadienis
Išaušo paskutinis kelionės rytas 🙂 Po sočių ir skanių pusryčių viešbučio restorane sušokome į autobusą ir pirmyn į naują susitikimą. Nuvažiavę apie 30 km. atvykome į Vahur ir Ulle Talimaa bityną, kuris yra Unnamed Road, Muti, Pärnu maakond, Estija.
Išlipę iš autobuso patekome į tikrai nuostabią vietą, kur sode gražiai sustatyti aviliai, prie sodo aplinką ramiai kontroliuoja didžiulis šuo, kitoje kiemo pusėje po medžiais išdėlioti nukleusai, kuriuose ramiai darbuojasi motinėlės.
Bityne mus pasitiko bitininkas Vahur Talimaa, kuris linksmai nusiteikęs pradėjo pasakojimą apie jų bityną, jo sutuoktinė Ulle Talimaa stovėjo truputį nuošaliau ir retkarčiais papildydavo sutuoktinio pasakojimą.
Vahur paminėjo, kad jie bitininkauja nuo 1975 metų, tačiau bitininkauja kitaip nei kiti Estijoje, nes pas juos bitės yra ne geltonos, o Karnika. Pradėjo jie bitininkauti tamsiomis, vietinėmis bitėmis, kurios buvo labai spietlios. 1986 metais įsigijo Austrišką Singer linijos Karnikos veislės motinėlę, nuo to laiko ir bitininkauja tik su Karnika.
Bitininkas pajuokavo, kad su Karnikos bitėmis reikia elgtis kaip su moterimis, jei jos ko nors nori, tai reikia iš karto ir duoti.
Vahur su žmona šiuo metu prižiūri apie 150-160 bičių šeimų, iš kurių spiečia maždaug 5 proc. Nors du bityno skyriai po 20 šeimų yra maždaug už 120 km, juose nebuvo nei vieno spiečiaus, nes jie pavasarį šeimoms duoda labai daug korių, iš karto po kokius 7-8 korius, kad bitės turėtų darbo.
Bitininkas sakė, kad pas juos bityne yra įvairių avilių: – dadano, gulstinių, Lanstrongo ir net senovinių. Tačiau daugiausia bitininkauja gulstiniuose 22-ių rėmų aviliuose, nes jo manymu tokiuose aviliuose bitės prineša daugiau medaus ir galima mažiau dirbti, daugiau ilsėtis. Atkreipė dėmesį, kad jų avilių lakos yra nukreiptos į įvairias puses, tačiau surenkamo medaus kiekiams skirtumo nepastebėjo.
Bitininkauja estiškais rėmeliais, bitės žiemoti eina ant ant 8-9 korių. Lizdus pradeda plėsti pavasarį, kai yra valomi dugnai, prie 8 žiemojusių korių, iš kraštų deda kokius 3-4 pasiūtus korius, vėliau, kai prasideda medunešis, lizdo nejudina, bet iš kraštų deda po 7-8 vaškuoles. Kai lizdas būna pilnai praplėstas, deda pusinę meduvę toje pusėje, kur yra laka. Kai pamato, kad atsiranda nektaro, deda antrą meduvę su pasiūtais koriais. Aviliuose lubelėms naudoja skirtukus. Kai uždeda meduves, išima tik du šoninius skirtukus, todėl motina neina į meduves. Kai meduvės būna pilnai prineštos medaus, jas kelia į viršų, o į apačią deda naujas meduves, kuriose kas antrą deda vaško plokštelę. Aviliuose lubelėms naudoja skirtukus.
Nuo 1976 metų bitininkai patys augina motinas. Suomijos bitininkai testavo jų išaugintas bičių motinas, kadangi rezultatai buvo labai geri, jie iš Vahur nusipirko daug motinėlių. Auginant motinas, kiaušinėlius perkelia jis pats. Tranai motinėlių apsivaisinimui yra iš bendro bityno, kad būtų daugiau tranų, pavasarį šeimoms specialiai deda traninių korių. Kiekvienais metais atsisiunčia iš Austrijos po 3-is Singer veislines motinas, viena kainuoja apie 500 eurų, gautas motinas pirmiausiai testuoja, o tik vėliau pradeda dauginti. Šios linijos motinėles pasirinko todėl, kad jos gerai žiemoja, pavasarį gerai startuoja, vystosi. Renkasi austriškas motinėlės, todėl, kad Austrijoje yra valstybinė motinėlių auginimo programa, todėl jie gali pasiūlyti puikios kokybės motinėlių.
Bites gydo oksalo rūgštimi. Gydymą pradeda iš karto, kai iš avilių išima korius su paskutiniu medumi. Anksčiau bites gydydavo vieną kartą, vėlyvą rudenį, kai nėra perų, bet pastebėjo, kad kai kurios šeimos blogai žiemoja, todėl dabar pradėjo gydyti tris kartus. Turi savadarbį oksalo garintuvą, į kurį supila 1 litrą miltelių, kaitina lietlempės pagalba, dūmina vieną avilį apie 1 min., lakų papildomai neužkemša. Pastebėjo, kad gulsčiuose aviliuose, po gydymo, bitės išmeta erkes į avilio šonus. Suomiai darė šio garintuvo tyrimus, pasakė, kad garinimo temperatūra yra optimali, tačiau lietlempė čia nelabai tinka, nes yra nesaugu. Paminėjo, kad garinant oksalą, reikia, kad būtų apie 180 laipsnių temperatūra. Naudodamas savo įrenginį, jis jau atidirbo sistemą ir iš praktikos pagal dūmą mato, kokia yra temperatūra.
Estijos bitininkai sako, kad negalima gydyti bičių oksalu, kai yra atviri perai, nes jie žūsta, tačiau jis padarė eksperimentą savo bityne ir dabar gali pasakyti, kad tai netiesa. Taip pat paminėjo, kad yra nuomonė, jog po gydymo oksalu gali žūti motinėlės, kad įsitikinti jis ir šiuo klausimu atliko eksperimentą, dūmino avilius 7 min. ir visos motinos liko gyvos, vaisingos. Gydant oksalu, anksčiau naudojo dujokaukę, bet dabar jos nenaudoja, žiūri iš kur pučia vėjas, bet įspėjo, kad tai labai nuodinga ir visgi patarė, dirbant su oksalu, naudoti dujokaukę arba respiratorių.
Po gydymo oksalu Vokietijos laboratorijoje atliko vaško tyrimus, vaškas buvo geras, jokių pašalinių likučių nebuvo.
Apžiūrint bityną, bitininkas pademonstravo, kaip viename avilyje (dideliame nukleuse) yra auginamos 4-ios motinos. Pavasarį, kai panaudojamos dvi motinėlės, išima dvi diafragmas, bitės apsijungia ir lieka 2-jų dalių nukleusas, vėliau, kai reikia galima panaudoti dar vieną motinėlę, po ko išimama dar viena diafragma, bitės vėl be problemų apsijungia ir lieka viena normali šeima.
Ulle Talimaa papasakojo apie bičių motinėles, jas pademonstravo savo nukleusuose.
Vahur paminėjo, kad kai nėra medunešio, bičių motina sumažina kiaušinėlių dėjimą, kad taip nenutiktų, jis į maitintuvę deda paprasto sauso cukraus, bitės cukraus į korius neperkelia, o jį suvartoja savo reikmėms ir tik tada, kai joms to reikia. Atsiradus gamtoje medunešiui, bitės cukraus neliečia, o motinėlė nesumažina kiaušinėlių dėjimo.
Taip pat pademonstravo bitininkavimo sistemą, kai aukštiniame avilyje, motinėlė yra laikoma avilio viršutiniame aukšte. Bitininkas paaiškino, kad taip patogiau apžiūrėti bites, nes bičių lizdas ir motina visuomet yra po ranka, nereikia kilnoti aukštų apžiūrint ar plečiant šeimą. Kai deda trečia aukštą, motiną su atvirais perais ir vaškuolėmis kelia į trečią aukštą. Priklausomai nuo medunešio lizdą plečia tris kartus, perkeldamas korius su perais. Kai yra intensyvus medunešis, motinėlę kelia į apatinį aukštą, deda groteles ant kurių deda meduvinius aukštus, tačiau reikia specialios pertvaros, kad iš viršutinių aukštų galėtų išeiti tranai.
Kovai su skruzdėmis bitininkas bityne naudoja paprastą maistinę sodą.
Bityne yra įrengtos bityno patalpos, kurias bitininkas su malonumu aprodė.
Pasakojo, kad nuo 1986 metų pats gamina vaško plokšteles. Plokšteles daro trijų skirtingų spalvų: raudonas, geltonas ir žalias, į vašką įmaišydamas žvakių dažų. Kažkas iš bitininkų pastebėjo, kad tinkamai sudėję plokšteles gautume Lietuvos vėliavą 🙂
Iš tokių plokštelių bitės pasiuva spalvotus korius. Pvz. kaip šioje nuotraukoje, korys iš raudobnos spalvos vaško plokštelės.
Parduotuvėje parduodamos vaško plokštelės yra plonesnės, jų viename kilograme yra 12-14 vnt., o jie sau daro storesnes, į 1 kg telpa 10 vaškuolių. Vahur mano, kad, naudojant storesnes vaškuoles, bitės turi daugiau darbo, mažiau vartoja savo energijos ir mažiau spiečia.
Vaško plokšteles daro mėgėjiškai, tik savo reikmėms. Paruoštas reikiamo dydžio kartono lenteles tris kartus pamirko į karštą vašką, tada pamerkia į vandenį, po ko vaško plokštelės lengvai nusiima nuo kartono, kai jos truputį atvėsta, perleidžia plokšteles per specialius valcus, vėliau belieka tik plokšteles supjaustyti reikiamo dydžio. Kad plokštelės nepriliptų, valcus sutepa spiritu.
Bityne taip pat naudoja ir kitą įrenginį vaško plokštelių gamybai – „vaflinę”. Paminėjo, kad su ja žmona plokšteles daro viena.
Bityne naudojamas vaško lydytuvas yra garinis, telpa 60 korių, naudoja 60-tų metų gamybos garo generatorių, kuris dar veikia kuo puikiausiai.
Paminėjo, kad kai, lydant vašką, nenaudodavo preso, iš vieno korio gaudavo vidutiniškai apie 90 g vaško, dabar, kai naudoja presą, iš korio gauna 120-130 g labai gražaus geltono vaško.
Iš bityno jie gauna apie 300 kg vaško, maždaug iš 150 kg daro sau vaškuoles, likusį vašką parduoda. Planuodami, kiek jiems reikės vaško kitam sezonui, skaičiuoja, kad vienai šeimai reikia maždaug 1 kg vaško.
Medų suka su dviem medsukiais, radialinis skystam medui, tagertinis/kasetinis tirštesniam.
Korių atakiavimo linijos nenaudoja, nes bitininkauja skirtingais rėmeliais, korius atakiuoja elektriniu peiliu, iš medsukio medus filtruojamas per kaskadinį koštuvą ir supilamas į nusodinimo talpą.
Žiemai bites maitina cukraus sirupu: 300 kg. cukraus 200 l karšto vandens.
Papildomai į sirupą pila dezinfekcinę priemonę, kuri gerina vandenį, šaukštelį minėtos priemonės 100-ui litrui vandens.
Kandi tešlą pavasariniam bičių maitinimui jie daro patys. Į tešlą deda žiedadulkių ir duonelės, ko patys nesuvalgė. Su tokia kandi tešla bites maitina po pirmo apsiskraidymo, avilyje ant kandi visuomet deda plėvelę.
Rėmelius dezinfekuoja su kaustine soda. 100-ui litrų vandens, deda 2 proc. kaustinės sodos (maždaug pusę stiklinės), papildomai įpila indų ploviklio. Rėmelius tokiame tirpale verda kelias minutes, tada rėmelius praplauna su slėginiu vandens purkštuvu.
Medų realizuoja parduodami tiesiai iš namų, taip pat prekiauja mugėse, uždaruose renginiuose, kuriuos organizuoja Estijos medaus gamintojų asociacija. Savo produkciją bitininkai ženklina šios asociacijos ženkliuku, apie kurį jau ankščiau rašiau.
Bityne naudojama įranga yra tik iš nerūdijančio plieno.
Pasivaišinę arbata/kava ir pyragu, atsigaivinę skania gaiva, turėjome galimybę padegustuoti įvairaus medaus.
Po to tradiciškai sustojome bendrai fotografijai ir palinkėję šeimininkams geros kloties, nuskubėjome į sekantį susitikimą.
Kadangi paskutinė kelionės diena buvo tikrai įtempta, greitai įveikėme dar 60 km. ir atvykome į Olustvere vietovę, kur Olustvere dvaro teritorijoje
yra įsikūrusi Olustvere paslaugų ir kaimo ekonomikos mokykla.
https://www.olustvere.edu.ee/et/erialad
https://pl-pl.facebook.com/OlustvereTMK
Projektų ir plėtros vadovė Marika Šadeiko papasakojo apie mokyklą. Paslaugų ir kaimo ekonomikos mokykla veikia nuo 1920 metų, mokykloje moko įvairių profesijų. Siekiant, kad mokykla būtų šiuolaikiška, į ją investuota daug lėšų. Mokykloje yra nuosavas autoparkas. Turima žemės ūkio technika nuolat atnaujinama, siekiama, kad mokykloje būtų pati naujausia technika ir besimokantys turėtų galimybę susipažinti ir išmokti dirbti su naujausiomis technologijomis, kad, baigę mokslus, jie galėtų dirbti su bet kokia technika.
Mokykloje yra mokomasis ūkis, kuris užima 630 hektarų, per metus ūkį aplankė 27000 svečių. Mokykloje yra rengiami įvairūs seminarai, vestuvės, gimtadieniai. Mokyklos valgykla atvira ne tik besimokantiems, bet ir visuomenei. Mokykloje mokosi ne tik paaugliai, bet ir suaugę, yra pirminės studijos, kvalifikacijos kėlimo arba papildomos pamokos. Iš viso mokykloje studijų programą sudaro 8 kvalifikacijos lygiai.
Mokykloje yra bitininkystės kursai 4-o ir 5-o lygio. Kad mokytis 5-tame lygyje, reikia baigti 4-tą lygį arba dirbti bitininkystės srityje. 2010 metais atnaujinta bitininkystės programa. Bitininkystės kursai trunka vienerius metus, tačiau mokykloje reikia būti tik vieną savaitę per mėnesį, kitą laiką reikia mokytis savarankiškai. Mokykloje bitininkystės kasmet mokosi 24-25 mokiniai, tačiau norinčių yra ženkliai daugiau. Mokykla turi savo bityną, kuriame yra 40 bičių šeimų, todėl turi ir savo medaus, kurį realizuoja mokyklos valgykloje ir aplinkinėse parduotuvėse.
Mokykla gavo 1849140 Eur. paramos, kurie buvo panaudoti mokyklos gerbūviui gerinti. Paslaugų ir kaimo ekonomikos mokykla yra valstybinė, todėl valstybė užsako įvairius kursus, firmoms, asmenims, priklausomai nuo poreikio. Be to mokykla organizuoja ir mokomus kursus, kurių apimtis gali būti nuo vienos dienos iki kelių mėnesių, juos užsako įvairios įmonės ir tokie kursai yra labai populiarūs.
Mokyklos mokiniams visi kursai yra nemokami, daugiausiai jų yra estų kalba, tačiau kai kurie kursai vyksta ir rusų kalba. Kursai vedami ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, užsakovų vietose.
M. Šadeiko paminėjo, kad mokyklos vadovybė nuolat analizuoja mokymosi programų reikalingumą ir patys jas koreguoja, priklausomai nuo to, koks yra poreikis. Nelaukia, kol mokiniai ateis į mokyklą, o patys jų ieško, pvz., vienais metais Estijoje visiškai nereikėjo virėjų, tai mokyklos administracija nutarė važiuoti mokyti norinčių šios profesijos į Ukrainą, kur buvo toks poreikis.
Pabaigai paminėjo, kad mokyklos direktorius dirba šiose pareigose jau daugiau nei 30 metų. Jis taip pat baigė šią mokyklą, turi labai gerą komandą, todėl mokykla ir pasiekė didelio populiarumo.
Pristatymą tęsė Estijos bitininkų asociacijos valdybos pirmininkas Aleksander Kilk, kuris supažindino su Estijos bitininkyste.
Paminėjo, kad oficialiai Estijoje yra apie 5500 bitininkų, nors manoma, kad neoficialiai yra apie 6000. Daugiausia bitininkų laiko nuo 1 iki 10 bičių šeimų, didžiausi bitynai apie 1700 šeimų, 1200 šeimų, kiti iki 800. Bitininkais profesionalais yra laikomi bitininkai, kurie turi daugiau nei 150 bičių šeimų. Estijoje yra apie 40-50 bitininkų profesionalų, kurie gyvena tik iš bičių, apie 250-300 yra bitininkų, kurie laikomi pusiau profesionalais, kuriems bitininkystė yra papildomos pajamos.
A. Kilk išsakė nuomonę, kad norint sėkmingai bitininkauti, reikalingos šios pagrindinės sąlygos:
1 – bičių ganyklos,
2 – sveikos didelės šeimos,
3 – bitininkai, turintys žinių.
Kalbėdamas apie gaunamo medaus kiekius, pirmininkas paminėjo, kad tam įtakos turi klimatas. Šiauriniuose rajonuose, prie jūros yra vėsesnis klimatas, todėl ten bitės lėčiau vystosi. Prie jūros gaunamo medaus kiekis vidutiniškai yra apie 30 kg. iš šeimos, kitoje Estijos pusėje medunešiai yra didesni, vidutiniškai galima gauti apie 70 kg. Jei negaunama tokio kiekio, laikoma, kad metai buvo nesėkmingi. Todėl ne visuomet laikomų bičių šeimų skaičius parodo, koks geras yra bitininkas. Per metus Estijoje gaunama apie 1100-1300 t. medaus, importas sudaro 25 – 30 proc., daugiausiai medaus importuojama iš Latvijos, Lietuvos, Kinijos. Parduotuvėje medaus kaina apie 10-15 Eur, mažmeninėje rinkoje 8-10 Eur. Viržių medus yra brangesnis apie 12-15 Eur. Didmeninė kaina, už kurią superkamas medus, yra 4-5 Eur už kg.
Paminėjo, kad Estijoje bitininkams didelę žalą padaro lokiai. Estijoje yra net apie 1000 lokių, kaip pavyzdį pateikė Suomiją, kurioje yra tik apie 1500 lokių. Per metus lokiai sunaikina apie 350-400 bičių šeimų, bitininkai gali kreiptis kompensacijos, kuri siekia iki 300 Eur. Jei bitininkai prie bityno turėtų pastatę elektrinį aptvarą, už jo įrengimą gautų kompensaciją iki 50 procentų. Mažinant lokių populiaciją yra numatytos kvotos, kiek medžiotojai per metus gali sumedžioti lokių, tačiau, pirmininko manymu, jos yra per mažos. Dar viena problema yra kiaunės, kurių Estijoje yra apie 800-1000 vnt., trečioje vietoje – geniai.
Kalbėdamas apie Estijos bitininkų asociaciją,
https://www.mesinikeliit.ee
https://www.facebook.com/www.mesinikeliit.ee/
paminėjo, kad ji gyvuoja apie 30 metų. Asociacijoje yra apie 600 narių, jo manymu, tai yra mažai. Dauguma bitininkų prieš stodami į asociaciją teiraujasi, kokia jam iš to bus nauda.
Bitininkų asociacija savo narams suteikia galimybę gauti įvairią informaciją bitininkystės tema:
- 4 kartus per metus yra leidžiamas bitininkystės žurnalas;
- Ruošiamos įvairios informacinės brošiūros;
- Kiekvienas asociacijos narys gauna kalendorių su foto ir pagrindine informacija;
- Organizuojami mokymai ir ekskursijos.
Taip pat paminėjo, kad asociacija išleido originalų leidinį, kuriame surinkti bitininkų ir mokslininkų straipsniai. Yra sukurtas WEB puslapis, per kurį Estijos bitininkų asociacija parodo savo veiklą, kuo ji yra naudinga ir reikalinga. Asociacija veikia įstatymų leidybą, palaiko santykius tarp bitininkų ir valdžios, bendradarbiauja su įvairiomis žinybomis, atstovaudami bitininkų interesus. Asociacijos dėka Seime yra įkurta bitininkystės palaikymo grupė, iš šios grupės dar naudos yra mažai, bet seime daug kas palaiko siūlymą paruošti bitininkystės įstatymą, taip pat sprendžiamas klausimas dėl kaimynystėje laikomų bičių taisyklių rengimo, daug diskusijų yra dėl bitininkavimo mieste.
Estijoje yra bitynas prezidentūros kieme, kai sukamas medus dalyvauja prezidentė, tai duoda papildomos naudos populiarinant bitininkystę.
Asociacijoje nario mokestis yra 40 Eur. Veikloje dalyvauja juridiniai ir fiziniai asmenys. Estijoje yra rajonų bitininkų organizacijos, kurių nariai gali būti ir Estijos bitininkų asociacijos nariais. Estijoje iš viso yra iki 15 rajoninių bitininkų organizacijų, iš kurių 3 stiprios, kitos formalios, tačiau jų yra mažiau nei rajonų.
Paminėjo, kad Estijoje didelis dėmesys yra skiriamas bičių gydymui, tačiau yra uždrausta asociacijos nariams dalinti vaistus su nuolaida, kad nebūtų diskriminuojami kiti bitininkai, kurie nepriklauso asociacijai.
A. Kilk paminėjo, kad Estijoje be jų asociacijos dar yra bitininkų profesionalų asociacija, kuri veikia nuo 2008 metų, ją sudaro apie 60 narių. Sarema medaus gamintojų asociacija ir Estijos medaus gamintojų asociacija. Bendradarbiavimas tarp šių asociacijų duoda naudos, nes paruošus bendrą projektą ar iškėlus vyriausybėje vieną ar kitą klausimą, į juos yra žiūrima kitaip, nes gaunami svaresni argumentai, parodoma, kad vienas ar kitas klausimas rūpi ne vienai bitininkų grupei. Tačiau, kai diskusijos paliečia ekonominius klausimus, neretai nuomonės nesutampa.
Prisistatymo pabaigoje paminėjo, kad asociacijos nariai gali savo medų ženklinti specialiu asociacijos ženklu, tam papildomų reikalavimų nėra, tyrimų daryti nereikia, pakanka tik būti asociacijos nariu ir turi įsipareigoti, kad pardavinės tik kokybišką medų.
Po oficialios dalies M.Šadeiko ir A.Kilk pravedė trumpą ekskursiją Olustvere dvaro teritorijoje, kurioje ir yra įsikūręs mokyklos mokomasis ūkis. Teritorijoje iš viso yra 28 įvairūs pastatai, iš kurių 18 pastatų yra didesnės konstrukcijos.
Reikia pripažinti, kad teritorija yra sutvarkyta gražiai, esantys pastatai dvelkia senove, įdealiai sutvarkyti. Ieškodamas informacijos google žemėlapyje, netyčia aptikau 2011 metais darytą dvaro pastato nuotrauką, kurioje dabar yra įrengtos bitininkystės patalpos, vaizdas tikrai skiriasi.
Pirmiausiai aplankėme pastatą kuriame yra keramikos ir stiklo dirbtuvės, anksčiau šiame pastate buvo degtinės darykla.
Taip pat apžiūrėjome ir pačias dirbtuves, kuriose yra keramikos ir stiklo gaminių parodos.
Einant prie bitininkystės pastato, stabtelėjome prie įrengto stebėjimo avilio, kuriame smagiai dūzgė bitės.
Bitininkystės patalpose yra visa reikiama įranga, kurios neaprašinėsiu, dalį įrangos kurią jie naudoja matysite iš nuotraukų.
Teritorijoje yra įrengtas muziejus, kurio eksponatus sunešė aplinkinių gyvenviečių gyventojai.
Taip pat yra gražus sodas, parkas su tvenkiniu.
Na ką, artėjame prie pabaigos 🙂
Pakeliui į paskutinį susitikimą sustojome papietauti.
Kavinė nelabai didelė, bet visai jauki, su terasa, gražiai sutvarkyta aplinka, prie įvažiavimo įrengtas gražus ir didelis gėlynas.
Dėmesį atkreipė prie kavinės esantis papuoštas suoliukas, prie kurio galima nusifotografuoti. Šiuo metų laiku fonas nebuvo labai tinkamas, tačiau viduryje vasaros, kai už nugaros žaliuotų ar pražystų pasėlių laukas, vaizdas, manau, iš tiesų būtų puikus.
Na, bet kadangi mes kalbamės apie bites, tad palikime kavinę ramybėje ir keliaukime link paskutinio susitikimo.
Taigi, dar 100 km. ir mes jau atvykome į Aiamaa, Tartu apskr., Estija, vietovę kur yra bitininko Janus Tull dalis bityno ir diiiiiiidžiulės gamybinės patalpos 🙂 https://ligustica.ee
Išlipę iš autobuso, atkreipėme dėmesį į tikrai dideles gamybines patalpas, kelios dešimtys konteinerių su sirupu, iš karto tapo aišku, kad čia vienu kitu šimtu bičių šeimų neapsiriboja.
Prisipažinsiu, kad tikėjausi išvysti gamybines patalpas su robotais ir skraidančiais dronais 🙂 nes prižiūrėti 1500 šeimų tikrai yra kas veikti, o kur dar gauto medaus kiekiai, rėmelių kalnai ir pan., tačiau viskas pasirodo yra labiau žemiška, elementaru ir suprantama, tad keliaukime prie visko nuo pradžių 🙂
Pasisveikinęs bitininkas pradėjo savo pasakojimą, kad bitininkauti pradėjo 1984 metais, mokėsi Estijos Paslaugų ir kaimo ekonomikos mokykloje.
Bitininkauja kartu su sūnumi ir dar samdo kelis darbuotojus. Pas juos ūkyje yra apie 1500 šeimų, jis asmeniškai prižiūri apie 200 bičių šeimų, už kitas atsakingas sūnus.
Bityną didino palaipsniui 100-150-200 šeimų, skirtingais etapais, nes tam reikia daug investicijų ir žinių, kaip tvarkytis su didesniu bitynu.
Paminėjo, kad yra bitininkų, kurie paima paskolas, įsigyja 500 šeimų ir galvoja, kad viskas bus gerai, bet tai neveikia, nes reikia palaipsniui, tobulėti ir nuolat mokytis. Didinant bičių ūkį, svarbus tolygus bityno plėtimas, kad viskas veiktų, reikia išlaikyti subalansuotą pusiausvyrą, jei bus per mažas medsukis, stovės be darbo aviliai, jei turėsi daugiau avilių, reikės papildomos medaus sukimo linijos, didesnių patalpų ir pan.
Tačiau visa tai smulkmenos, jei neturėsi kur realizuoti medaus, neturėsi rinkos, tai ir bitininkavimas bus beprasmis.
Tęsiant mintį apie realizaciją, paminėjo, kad Estijos bitininkai kaip ir kiti susiduria su medaus klastojimo problema, kai rinka yra užverčiama nekokybišku medumi. Kiekviena šalis pirmiausiai turi pasistengti, kad iš rinkos dingtų suklastotas medus, o vėliau jau su Valstybės pagalba reikia vystyti šalies bitininkystę.
Jie bitininkauja Langstroto – Ruto, 10-rėmiuose aviliuose, vasarą lizde būna du korpusai.
Bitynas yra suskirstytas į 70 skyrių, aviliai sustatyti po keturis ant vieno padėklo, pervežant bites, padėklas su aviliais pakeliamas su keltuvu ir pakraunamas į sunkvežimį.
Į klausimą, kodėl bites yra išdėstęs daug skyrių kuriuose yra nedaug bičių šeimų, Janus atsakė, kad tai yra daroma, norint kuo geriau išnaudoti nedidelius medunešius.
Kalbėdamas apie bitininkavimą, paminėjo, kad šiuo metu jie bitininkauja tik su Italijos bitėmis. Augina bičių motinėles ne tik savo reikmėms bet ir pardavimui. Motinas auginti pradeda maždaug gegužės 5 dieną, priklausomai nuo orų. Per metus užaugina apie 1500 Italijos motinėlių, iš kurių apie 300-400 parduoda į Suomiją. Į klausimą po kiek parduoda bičių motinas, bitininkas nuo atsakymo išsisuko, pasakė, kad į Latviją motinėles parduoda po 25 Eur., o Suomijoje kaina yra geresnė. Bitininkaudami ilgą laiką, jie turėjo įvairių bičių, vietinių, Karpatka, 1990 metais įsigijo Austrijos Singer linijos Karnika bičių. Tačiau vėliau Estijoje atliko praktiką pas bitininką, kuris pažinojo Suomijos bitininkus, kurie jam padovanojo vieną Italijos Suomijos selekcijos motinėlę, nuo tada ir dirba tik su šita veisle.
Paminėjo, kad jis nesupranta, kodėl Italijos bitininkai bitininkauja su Bakfasto bitėmis, kai turi labai gerą savo Italijos bitę. Jo nuomonė, kad turint Bakfastą, reikia nuolat atnaujinti „kraują“, kad bitės netaptų piktos.
Bitininkas paminėjo, kad kasmet jie pakeičia apie 500 motinėlių, jas keičia rudenį, po pirmo maitinimo, arba gegužės mėn. sudarydami nedideles šeimeles, kurias deda ant avilio viršutinio korpuso, kad motinėlės apsiskraidytų, po apsiskraidymo sugauna seną motinėlę ir sukeičia aukštus vietomis.
Kiekvienais metais liepos mėnesio gale sudaro apie 150 šeimelių su uždengtais perais ir nauja motina, šeimelės būna ant 6 rėmų.
Kad viskas vyktų sklandžiai ir greitai, vykdant darbus bityne, dirba dvi grupės po du bitininkus, jie dirba su dviem automobiliais, viena grupė daro vienus darbus, kiti iš paskos atlieka sekančius, darbus koordinuoja jo sūnus, jis tik stebi ar viskas vyksta tinkamai.
Darbų stebėjimus vykdo telefonu, per Google Drive programą, kur yra sukurta Excel lentelė darbų planavimui ir kontrolei, lentelėje yra 70 įvairių pozicijų (eilučių), prie kurių pagal datas galima padaryti žymas, kas atlikta ir kas planuojama.
Bites žiemai maitindavo invertuotu cukraus sirupu, šiais metais maitins cukraus sirupu, kurį maišys patys ir žiūrės, ar jiems ši praktika pasiteisins. Cukraus sirupo maišymui turi specialią talpą, į kurią telpa 1 toną cukraus. Sirupas maišomas siurblio pagalba.
Žiemai palieka du korpusus, nes pastebėjo, kad antrame korpuse bitės žiemoja geriau. Kai iš avilių išima rėmelius su medumi, korpusą su perais kelia į viršų, uždeda groteles, kai išsirita perai nuima groteles ir po apačia deda naują aukštą su pasiūtais koriais. Aviliai yra bedugniai, žiemai dugnų neuždarinėja. Dugnus uždaro tik silpnoms šeimoms, tačiau prieš tai bando išsiaiškinti, kodėl viena ar kita šeima yra silpna ir stengiasi pašalinti to priežastis.
Šiais metais jų medaus drėgmė yra apie 16,5 procento, įprastai būna 18 procentų. Jei drėgmė yra per didelė, korius su medumi sudeda į specialią patalpą, kurioje yra drėgmės surinkėjai, taip galima sumažinti drėgmę maždaug 1 procentu.
Vašką lydo su gariniu vaško lydytuvu, į kurį telpa apie 80 rėmelių, naudoja galingą garo generatorių, korius tik iškaitina, papildomai su presu nespaudžia.
Vaško plokštelių neperka, jas daro iš savo vaško. Į 1 kg. telpa 13-14 Ruto plokštelių arba apie 20 mažesnių pusrėmiams, tai sudaro maždaug 11 dadano plokštelių viename kilograme. Estijoje už vaško plokštelių padarymą ar keitimą reikia sumokėti 2 Eur už kilogramą, tačiau jie moka po 3 Eur. Paaiškino, kad jis moka daugiau, norėdamas būti išskirtiniu klientu, kad būtų užtikrintas, jog plokštelės bus padarytos tik iš jo vaško, be to plokštelių gamintojai nuo jų vaško už priemaišas nuskaičiuoja ne 5 procento, kaip kitiems bitininkams, o tik 0,5 procento, nes jų vaškas yra kokybiškas.
Jei vaške yra parafino ar kitokių priemaišų, neretai plokštelės susibanguoja, nuslysta į apačia, be to tokiuose koriuose net gali žūti perai, todėl jis nerizikuoja ir renkasi brangesnį, bet užtikrintą variantą.
Rėmelių patys negamina, juos perka iš stambaus Estijos gamintojo. Naudotus rėmelius dezinfekuoja šarmu, kaitina 200 litrų metalinėje statinėje.
Ar šeimos žūva žiemos metu? Priklauso nuo to, kaip pavyksta pagydyti bites nuo erkių. Pernai žuvo maždaug 8 procentai bičių šeimų, kai kuriais metais būdavo ir po 20 procentų. Jis mano, kad, jei po žiemos neišgyvena 10 procentų šeimų, tai neblogas žiemojimas.
Pavasarį mažas šeimas naudoja kitų bičių šeimų išlyginimui, perkeldamas korius su perais, bet prieš tai vėl bando išsiaiškinti priežastis, kodėl šeima yra maža, blogai vystosi. Gelbstint mažą šeimą galima ją su grotelėmis dėti ant geros šeimos, jei mažoje šeimoje bus gera motinėlė, kitos bitės padeda sustiprėti tokiai šeimai, bet jei šeima yra bloga, kito avilio bitės dažniausiai nužudo netikusią motinėlę.
Pasiteiravus, ar galima apžiūrėti bityno patalpas, bitininkas nenoriai, bet pakvietė į vidų, bent jau man pasirodė, kad nenoriai 🙂 O patalpose tvarkingai sustatyti šimtai statinių, tūkstančiai avilių korpusų, dideliose lentynose sudėlioti kiti reikmenys, įspūdį padarė tikrai nepakartojamą. Sunku net įsivaizduoti, kaip galima viską suspėti ir nepasimesti, dirbant kokiame bityne 🙂
Apžiūrint gamybines patalpas, Janus papasakojo, kad jie vidutiniškai gauna apie 64 kg. medaus iš vienos šeimos, jei gauna apie 80 kg., tai jau labai gerai. Atvežę korius su medumi iš bityno skyrių, juos laiko specialioje patalpoje, kurioje temperatūra yra apie 30 laipsnių.
Vėliau korius perveža į gretimą patalpą, kurioje yra medaus sukimo linija, su kuria per dieną galima išsukti apie 5 t. medaus, jei medus yra meduviniuose rėmeliuose, darbo našumas truputį sumažėja – iki 4 tonų.
Vėliau medus filtruojamas per kaskadinį filtrą ir siurblio pagalba supilamas į nusodinimo talpą, kuri yra patalpoje, kurioje vykdomas medaus fasavimas.
Po sezono koriai laikomi avilių korpusuose, kad nepultų vaško kandys, prieš tai koriai yra užšaldomi, laikomi maždaug parą -12 laipsnių temperatūroje.
Paminėjo, kad pas Estijoje medus didmena superkamas po 4 Eur už kilogramą. Kaina yra aukštesnė, nes Estijoje nėra stambių medaus perpardavinėtojų, jie patys superka medų, ir taip gali lengviau sureguliuoti kainas.
Pabaigai, Janus Tull paminėjo, kad jis yra Estijos bitininkų profesionalų asociacijos įkūrėjas. https://mesinikud.ee
Asociacijoje yra apie 70 narių. Maždaug 20 bitininkų turi po 200 bičių šeimų, jų bitynas yra didžiausias. Asociacijos nariu gali tapti bet kuris bitininkas, nepriklausomai kiek jis turi bičių šeimų. Tarp asociacijos narių yra net ir tų, kurie visai neturi bičių, svarbiau yra narių žinios, noras dirbti asociacijos veikloje, kelti bitininkystės lygį. Metinis nario mokestis yra 150 eurų.
Kokia nauda iš asociacijos veiklos? Bitininkas išskyrė šiuos pagrindinius aspektus, tai:
- Susirinkimai, ekskursijos;
- Praktiniai užsiėmimai;
- Bendradarbiavimas su ministerijomis, dalyvavimas įstatymų leidimo bazėje.
- Pagalba mažesniems bitininkams. Kaip pavyzdį pateikė vieną bitininką, kuris turėjo pardavimui medaus ir jam skubiai reikėjo apyvartinių lėšų. Žinoma tokiu atveju greitai atsirado medaus perpardavinėtojų, kurie norėjo ženkliai pigiau supirkti šio bitininko medų. Tačiau jų asociacija suteikė bitininkui paskolą, kad jis galėtų vykdyti tam tikrus įsipareigojimus, o paskolą gražino, kai pardavė medų už normalią rinkos kainą. Taip buvo suteikta pagalba bičiuliui ir išsaugota didesnė medaus rinkos kaina, kad kiti jos dirbtinai nenumuštų.
Kaip pagrindinius asociacijos veiklos pasiekimus, bitininkas nurodė tai, kad jų dėka buvo įgyvendinta, kad veterinarijos tarnyba kiekvienais metais prekybos tinkluose atliktų po 60 medaus tyrimų. Dėl atliktų tyrimų iš prekybos buvo išimtos 6 medaus pozicijos, nes neatitiko kokybės reikalavimų. Asociacija, surinko skirtingų gamintojų vaško pavyzdžius ir savo lėšomis nusiuntė tyrimams į Vokietiją, nes tik tokiu būdu galima kalbėtis su atsakingų ministerijų atstovais, kai pavyzdžiais parodai, kad tai yra viena ar kita problema. Asociacijos nariai dalyvauja rengiamoje bitininkų rėmimo programoje.
Apžiūrėję gamybines patalpas tradiciškai padarėme bendrą nuotrauką ir padėkoję už priėmimą nuėjome prie autobuso, ruoštis kelionei į namus.
Prieš išvykstant kelionės organizatoriai padėkojo ir įteikė simbolines dovanėles autobuso vairuotojams ir, kaip jau minėjau, neoficialiam mūsų rusų kalbos vertėjui Gediminui Olsevičiui.
Aplankėme visus visi suplanuotus bitynus, sulipome į autobusą ir patraukėme link Lietuvos.
Nuo savęs pabaigai norėčiau padėkoti kelionės organizatoriams, kelionė iš tiesų buvo turininga ir naudinga, manau, ne tik man.
Aplankyti bitynai ir pokalbiai su bitininkais tik dar kartą patvirtino, kad nėra geriausio avilio ir geriausio bitininkavimo būdo. Pasirodo, kad avilių lakas galima nukreipti į įvairias puses, sėkmingai bitininkauti galima ne tik daugiaaukščiais aviliais, bet ir su dadanais, 22 rėmų aviliais, lubelėms naudoti ne tik medžiagą ar plėvelę, bet ir skirtukus, kaip ir bitininkaudavo mūsų tėvai ar seneliai. Na, o turint didelį bityną, kaip rodo Janus Tull pavyzdys, nebūtina turėti daug ir prabangios įrangos, samdyti dešimtis darbuotojų, pakanka tik didelio noro ir gerai išmanyti savo darbą.
Linkiu visiems geros kloties ir kad ne tik jūsų ir mūsų bitės sulauktų pavasario sveikos ir stiprios, bet kad ir mes patys visuomet būtume sveiki, žvalūs ir geros nuotaikos 🙂
Pagarbiai,
Vytautas
4 Comments
Ačiū už puikiai aprašytą ekskursiją ir nuotraukas. Buvo labai įdomu skaityti.
Malonu jei patiko, norėjosi kažką padaryti kitaip ir perteikti ekskursijos info 🙂
Labai įdomus pasakojimas, su visa pagarba jums geros kloties ir sveikatos bitininkystėje.
Ačiū ir Jums už gražius atsiliepimus 🙂