Atšilus orams, visi bitininkai, pasiilgę bitučių, apsilanko savo bitynuose, pasižiūri, kaip peržiemojo jų augintinės. Labai gerai, jei jos visos sulaukė pavasario, tačiau kartais bitininkai randa ir tuščius avilius arba mirusias bites. Tam įtakos turi įvairios ligos, varoa erkės, kartais ir pačių bitininkų klaidos. Sulaukę pavasario bitininkai turi ne tik džiaugtis peržiemojusiomis bitutėmis, bet ir tinkamai įvertinti žiemojimo rezultatus, nuo ko priklausys tolimesnis bičių šeimos vystymasis.
Po pirmojo bičių apsiskraidymo, t. y. kai po žiemos bitutės pirmą kartą išskrenda iš avilio, išsivalo savo žarnyną, o oro temperatūra sušyla iki +15 laipsnių, atliekama pirmoji bičių šeimos apžiūra, kurios metu detaliai įvertinama, kaip peržiemojo bitės.
Apžiūros metu pirmiausia žiūrima, kiek avilyje bitės užima tarprėmių. Šis skaičius sulyginamas su rudeniniais rezultatais, kai bitės ėjo žiemoti, tam labai praverčia bityno užrašai, nes, turint daugiau bičių šeimų, šių skaičių galima ir neprisiminti. Sulyginus abu skaičius, matome, kiek susilpnėjo bičių šeima. Sveikoje bičių šeimoje, kuri gerai peržiemojo, žiemojusių bičių miršta nedaug, tai reiškia, kad, jei bičių pavasarį radote beveik tiek pat, kiek jų buvo rudenį, tai vienas iš gero žiemojimo požymių.
Skaičiuojant bičių aptūptus tarprėmius, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip stipriai bitės yra aptūpusios rėmelius, nes ant kraštinių rėmelių bičių būna mažiau, todėl, jei jos aptupia tik pusę korio, reikėtų du tarprėmius skaičiuoti kaip vieną. Pagal tai, kiek tarprėmių bitės aptupia, bitininkai apibūdina šeimos stiprumą. Jei bitės aptūpia 8 ir daugiau tarprėmių, tokia šeima laikoma stipria, jei aptūpia 6-7 tarprėmius – vidutinio stiprumo, 4-5 tarprėmius – silpna šeima ir jei aptūpia tik 3 tarprėmius ir mažiau, laikoma, kad tai labai silpna šeima.
Valant avilių dugnus, reikia pažiūrėti, kiek avilyje yra mirusių bičių. Jei jų ant dugno yra apie 100-150 g., t.y. maždaug puse stiklinės, laikoma, kad tokia bičių šeima peržiemojo gerai, nes avilyje esamų bičių kiekis nuo rudens beveik nepakito. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurios bičių šeimos pasižymi didesne higiena. Tokios bitės labiau linkusios palaikyti švarą avilyje, todėl, atšilus orams, bitės pačios ištempia iš avilio mirusias bites bei kitas šiukšles. Tuomet turime apžiūrėti ne tik avilio dugną, bet vietą prie avilio po laka.
Išvalę avilių dugnus, pereiname prie korių apžiūros. Jei apžiūros metu randame apviduriuotus rėmelius, korius ar avilio sieneles, diafragmas, vadinasi bitės žiemojo blogai.
Viduriavimą galėjo iššaukti:
- papildomi trukdžiai, triukšmas, kaip avilyje apsigyvenusios pelės ar nuolat prie lakų besisukiojantys paukščiai;
- blogos kokybės maistas, kuris galėjo surūgti, arba iš rudens koriuose likęs lipčiaus ar viržių medus;
- labai drėgnas lizdas;
- įvairios ligos, kaip nozematoze.
Tikrinant korius, atkreipkime dėmesį, kaip bičių motinėlė deda kiaušinėlius, esamų perų kiekį. Bityno užrašuose reikėtų užsirašyti žiemojimo rezultatus, pasižymėti neproduktyvias motinėles, šeimas, kuriose yra seni koriai, kuriuos, plečiant lizdus, reikėtų palaipsniui iškelti į avilio kraštus, o vėliau išimti.
Kitas veiksmas, kurį reikia atlikti, tai nustatyti, kiek maisto yra likę bičių lizde. Anksti pavasarį lauke dar būna šaltoki orai, todėl bitės pačios ne visuomet gali iš lauko atsinešti žiedadulkių ar nektaro. Jei lizde yra mažiau maisto nei 7-8 kg., bites reikėtų papildomai pamaitinti kandi tešla arba cukraus sirupu, taip pat galima duoti ir paprasto medaus, nes, jei lizde bus nepakankamai maisto, bičių motinėlė apribos kiaušinėlių dėjimą, todėl bičių šeima blogiau vystysis, ne taip greitai stiprės.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į labai stiprias šeimas, nes tokios šeimos intensyviai augina perus, greičiau suvartoja lizde likusį maistą, todėl, jei užsitęs nepalankūs orai, bičių šeima gali likti be maisto, ir nors jau bus peržiemojusi, bet dėl maisto trūkumo gali neišgyventi. Todėl tokias šeimas reikia nuolat stebėti ir, jei reikia, papildomai maitinti.
Jei bitės gerai peržiemos ir vėliau jomis tinkamai pasirūpinsime, balandžio pabaigoje stipriose šeimose turėtų būti ne mažiau kaip 10-12 korių, aptūptų bitėmis, iš jų 8-9 su perais. Tokios bičių šeimos galės tinkamai išnaudoti pavasarinį sodų medunešį. Vėliau iš jų galima bus daryti papildomas bičių šeimeles, esant reikalui, koriais su perais galima stiprinti silpnesnes šeimas ir pan.
Įvertinę žiemojimo rezultatus, bitininkai turėtų numatyti tam tikrus darbus. Labai silpnas šeimas pavasarį reikėtų sujungti su stipriomis šeimomis, nes jos pačios nespės iki medunešio pakankamai sustiprėti ir neprineš perteklinio medaus. Jei bičių motinėlės blogai deda kiaušinėlius, jas reikėtų iš karto pakeisti į produktyvias jaunas bičių motinėles, o jei po žiemos bičių šeimoje yra mirusi motinėlė, reikėtų kuo skubiau tokiai šeimai duoti naują motinėlę. Jei neturite tokios galimybės, reikėtų ją sujungti su šeima, kuri turi gerą motinėlę. Jei šeimoje yra pastebėti viduriavimo požymiai, tokią šeimą reikėtų perkelti į švarų, išdezinfekuotą avilį, įdėti švarius rėmelius su pasiūtais koriais, vėliau, pasitaikius pirmai progai, pakeisti bičių motinėlę ir bites gydyti nuo nozematozės.