Paskutiniais metais nemažai pažįstamų bičiulių nukentėjo nuo Varoa erkių, kas paskatino labiau pasidomėti šiais parazitais.
Varoa erkės yra medunešių bičių parazitai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo labai maži. Suaugusios erkės yra 1–1,8 mm ilgio ir 1,5–2 mm pločio, tačiau jei palyginti su bitėmis, pvz. bitės darbininkės ilgis 10-15 mm, vadinasi šios erkės yra patys didžiausi parazitai pasaulyje. Jei proporcingai palyginti pvz. su žmogumi, matytume, kad žmogus ant savo kūno nešiotų krepšinio kamuolio dydžio parazitą. Varoa erkės Lietuvoje užregistruotos 1970 m. pabaigoje ir iki šiol sukelia bitininkams nemažai problemų.
Ant atvirų perų ir suaugusių bičių galima rasti tik moteriškos lyties erkes. Kadangi bičių kūnelis dengtas kietu lukštu, vadinamu chitinu, todėl erkės jo prakąsti negali, tačiau, kad bitė galėtų judinti atskiras kūno dalis, chitinas vietomis yra suplonėjęs ir virtęs plėvele, todėl erkės prakanda plėvelę ir maitinasi bičių hemolimfa, (kaip teigiama įvairioje literatūroje), nors paskutiniu metu galima rasti informacijos, kad Varoa erkės iš tiesų maitinasi bičių baltuoju riebaliniu audiniu, na bet tai palikime kitoms temoms, o šioje pakalbėkime apie jų biologija, kaip jos dauginasi.
Pirmiausiai prisiminkime bičių biologiją. Bičių motinėlė į korio akeles vidutiniškai padeda maždaug 1500 kiaušinėlių per parą, iš kurių vėliau išsirita bitės. Bitė darbininkė kiaušinėlio stadijoje būna pirmas 3 savo gyvenimo dienas, vėliau 4-9 dienomis iš kiaušinėlio susiformuoja lervutė. Tuo metu, nesnaudžia ir Varoa erkės. Kai bitė iš kiaušinėlio stadijos, virsta į lervutę, ją bitės darbininkės pradeda gausiai maitinti, todėl maždaug po 4-5 dienų lervutės pasidaro labai didelės ir stiprios, todėl erkėms pats geriausias laikas patekti į korio akutę. Maždaug likus 15-20 val. iki momento, kai bus uždengta korio akutė, erkės patekusios tarp korio sienelės ir lervutės, nusileidžia į korio akutės dugną, kur yra bičių pienelis.
Po 15-20 val., 10-tą bitės darbininkės vystymosi dieną, bitės iš išorės uždengia vaško dangtelių akutę, kurioje yra subrendusi lervute, jei erkė nespėjo patekti į korio akutę šioje stadijoje, ji turės laukti kol kitoje akutėje subręs lervutė ir ji galės ten patekti iki akutės uždengimo. 10-12 dienomis, lervutė pradeda formuotis į lėliukę, šis laikotarpis vadinamas netikroji lėliukė. Per pirmą parą lėliukė pasidengia plėvele vadinama kokonu ir palaipsniui išsivysto į lėliukę. Maždaug 12-tą bitės darbininkės vystymosi dieną, lėliukės akys būna baltos, 13-tą dieną rožinės, 14-tą – violetinės, vėliau 15-tą dieną keičiasi lėliukės būsena burnos srityje, atsiranda odos patamsėjimas, 16-tą dieną bitės kūnas įgauna pilkšva ar rusvą atspalvį, korio apačioje pradeda judinti kojytes, 17-18 dieną lėliukė pradeda judėti, kūnelis patamsėja, todėl ši vystymosi stadija dar vadinama juodagalvės lėliukės stadija. Na ir po 19-20 dienų, kai buvo padėtas kiaušinėlis, susiformavusi bitė pragraužia korio dangtelį ir 21-ą dieną išsirita jauna bitė, jei koryje yra erkių, jos kartu su bite išlenda iš korio akutės.
Pažiūrėkime, kaip vystosi erkė – Kai tik erkės subręsta dauginimuisi, jos palieka suaugusias bites ir įlenda į korio akutes kuriose yra auginami perai. Kai bitės lervutė yra pasiruošusi uždengimui, ji išskiria tam tikrus feromonus, pagal kuriuos bitės supranta, kad metas vaško dangteliu uždengti korio akutę. Erkės tai taip pat supranta ir įsigudrina likus maždaug 15-20 val. iki korio akutės uždengimo, į ją įlįsti. Erkė tarp korio sienelės ir lervutės nusileidžia į korio akutės dugną, kur yra bičių pienelio, pasinėrusi apsiverčia ir laikosi taip, kad kvėpavimo organai būtų virš pienelio, kas leidžia erkei kvėpuoti. Kai tik lervutė perauga į lėliukę arba suvalgo visą maistą, ji išlaisvina erkę kuri įsisiurbia į lėliukę. Įprastai 9-10 bitės vystymosi dieną, erkė padeda savo pirmąjį kiaušinėlį, pirmas kiaušinėlis visuomet būna vyriškos giminės, vėliau erkės motinėlė, kas 30 val. korio akutėje dės po kiaušinėlį, tačiau jie visi jau bus moteriškos giminės. Pirmas erkės kiaušinėlis, išsiris maždaug 12-tą bitės vystymosi dieną.
Ištraukus lėliukę iš korio akutės, ant jos galima rasti erkės patinėlį, pirminėje stadijoje jis būna skaidrus, todėl jį sunku atskirti nuo moteriškos erkės. 14-ą dieną vyriškos ir moteriškos lyties erkių jaunikliai būna panašūs, todėl juos galima atskirti tik mikroskopo pagalba. 16-tą dieną jaunos moteriškos erkės būna apvalesnės, kūno forma jau panašėja į išsivysčiusios erkės. Tuo pat metu, vyriškos lyties erkė pakeičia spalvą, erkes galima atskirti pagal priekines kojytes, kurias patinėliai daugiau naudoja kaip antenas perduoti kiaušinėlius moteriškų erkių apvaisinimo metu.
Korio akutėje patinėlis subręsta per 7 paras, patelė per 6 paras ir būna pasiruošusios poruotis. Šiuo laikotarpiu, korio akutėje įprastai būna subrendusi erkės motinėle, patinėlis ir dvi moteriškos erkutės. Kai erkės subręsta poravimuisi, jos apsiverčia, atsistoja į tam tikra pozą ir būna pasiruošusios poruotis. Patinėlis palenda po erke, priekinėmis kojytėmis perduoda kiaušinėlius apvaisindamas erkę, jei patinėlis, šiuo metu nesugeba apvaisinti naujos, subrendusios erkės, ši erkė daugiau negalės apsivaisinti. Šis ciklas vyksta iki 19-20 bitės vystymosi dienos, kol susiformavusi bitė pragraužia korio akutės dangtelį ir išlenda į paviršių. Kartu su bite išlenda sena erkės motinėlė ir kelios jos dukros, erkių patinėliai ir neapsivaisinusios moteriškos erkės lieka korio akutės dugne, kur nugaišta. Sena erkės motinėle gali iš karto įlįsti į kitą korio akutę ir tęsti dauginimosi ciklą, o naujos erkutės įsitaiso ant bičių, esant optimaliai drėgmei ir 30-35 °C temperatūrai, per 5-7 dienas subręsta ir vėl ieško korio akučių, kur galėtų daugintis.
Varoa erkės labiau mėgsta traninius perus, nes tranai vystosi ne 21-ą o 24-ias paras, ir traniniai perai yra uždengiami 7 dieną po kiaušinėlio padėjimo, todėl erkės į traninius perus sulenda likus 1-3 dienoms iki jų uždengimo ir gali ilgesnį laiką dėti kiaušinėlius.
Esant dideliam erkių kiekiui bičių šeimoje, į tą pačią korio akutę su lervute, gali patekti ne viena o kelios subrendusios erkės, todėl didelė tikimybė, kad bitės lervutė neišsivystys ir numirs, o laikui bėgant sunyks ir visa šeima. Kita problema, kad kol erkės yra korio akutėje, jos įsisiurbusios į lėliukių kūnelius, juos pažeidžia, bei augdamos erkės tuštinasi tiesiog korio akutėje, todėl dar nepilnai išsivysčiusioms lervutėms erkės gali perduoti įvairius virusus kurių priskaičiuojama apie 20, dažniausiai pasitaiko deformuoto sparnelio virusas, kuris paveikia bičių sparnelius, todėl jei avilyje pastebite drebančias bites su deformuotais sparneliais, tai reiškia, kad Varoa erkės jau pasidarbavo iš peties.
