Neretai pradedantieji bitininkai, kurie nori pasididinti bityną spiečiais, klausia, kur geriau kabinti spietines, į kokius medžius jas geriau kelti, kaip aukštai jas kabinti ir pan. Todėl pernai nutariau padaryti mažą eksperimentą ir paskaičiuoti, kiek per sezoną pagausiu spiečių.
Iš viso pasidariau 18 spietinių, į kurias telpa po 7 rėmelius. Spietines sukomplektavau visas vienodai, per vidurį dėjau pasiūtą tamsų korį, tada iš abiejų pusių po vieną rėmelį su vaško plokštelėmis, į likusius rėmelius įdėjau po pusę vaško plokštelės. Rėmelius uždengiau supikiuota medžiaga ir dangčiu. Nežinau, davė tai naudos ar ne, tačiau dėl visa ko, dar vieną gabalą supikiuotos medžiagos pritvirtinau prie spietinės priekinės sienelės, kad pašvietus saulei pikio kvapas dar labiau pasklistų aplink spietinę, kaip sakoma, tapau youtube auka, nes tai mačiau Ukrainiečių bitininkų vaizdo klipuose 🙂
Maždaug Gegužės mėn. 11 dieną iškabinau spietines. Jas kėliau į įvairius medžius ir ne tik, maždaug 2-5 metrų aukštyje, o kaip man sekėsi ir kiek pagavau spiečių, žiūrime toliau 🙂
Gegužės 20 dieną spietinėje, kuri buvo iškelta kleve, prie draugo pirties, maždaug 2 metrų aukštyje, radau tikrai nemenką spiečių. Apie tai buvau parašęs facebook.
Tą pačią dieną dar vieną spiečių radau prie savo bityno antro skyriaus, spietinė buvo iškelta 2,5 metrų aukštyje, berže.
Gegužės 21 dieną, kadangi buvo saulėta diena, nutariau, važiuodamas pro šalį, akį mestelėti dar kartą į kai kurias spietines ir buvau nudžiugintas, nes kriaušėje prie mūsų sodybos, šalia antro skyriaus radau dar vieną spiečių. Spietinė buvo iškelta aukščiau, maždaug 5 metrų aukštyje, nes apačioje paprasčiausiai nebuvo šakų 🙂
Ir dar vienas spiečius buvo ąžuole, kuris auga vidurį laukų, iš kurių viename buvo pasėti rapsai. Čia spietinė buvo iškelta maždaug 2,5 m aukštyje.
Na, per dvi dienas keturi spiečiai, manau visai neblogai 🙂
Gegužės 26-tą dieną man paskambino draugas, kurio sodyboje maždaug už 40 km nuo manęs, buvau pakabinęs tris spietines, (vieną kleve, maždaug 5 metrų aukštyje, antrą obelyje, 2 m aukštyje ir trečią po ūkinio pastato stogu, maždaug 2 m aukštyje) ir pasakė, kad spietinėje kleve lygtai yra bičių.
Kadangi jis pats su bitėmis draugauja labai nedaug, tik tiek, kad padarė man avilio svarstykles, todėl lipti į medį ir pažiūrėti, ar tikrai yra bičių, nesiryžo, tačiau rado kitokį būdą: pažiūrėjo į spietinę sutemus per termovizorių ir jis neklydo, bitės iš tikro buvo spietinėje.
Kai po savaitės nuvažiavau pasiimti bičių, buvau dar labiau nustebintas, nes ir kitose dvejose spietinėse, buvo apsigyvenusios bitės. Taigi, važiavau vieno spiečiaus, o atsivežiau net tris. Kad veltui nevažinėčiau, draugui nuvežiau dar dvi spietines, kurias jis kitą dieną pakabino kleve ir ant ūkinio pastato.
Gegužės 28-tą dieną, vaikštant su šuniu prie bityno, pastebėjau, kad ąžuole yra veiksmas, bitės ne tik zujo aplink spietinę, bet jau tempė ir žiedadulkes. Taigi dar vienas spiečius atskrido į spietinę ąžuole, kuri buvo pakabinta maždaug 2,5 m aukštyje.
Dauguma žinome, kad gegužės mėnesį būna visai nemaži spiečiai. Mėnuo ėjo į pabaigą, todėl 30 dieną apvažiavau visas spietines ir laimikis vėl mane nudžiugino.
Vieną spiečių radau spietinėje, kuri buvo iškelta maždaug 3,5 metrų aukštyje, pušyje prie draugo pirties.
Ir dar du spiečius radau prie savo bityno antro skyriaus, kur vienas šalia kito auga du beržai, į kuriuos buvo įkelta po vieną spietinę.
Taigi, gegužės mėnuo tikrai buvo neblogas – 11 spiečių 🙂
Prasidėjo birželis. Pamenu birželio 1 dieną norėjau eiti į bityną išimti dalį medaus, bet… Bet išėjęs į lauką išgirdau didelį ūžimą, ir ką jūs sau galvojate, pakėlęs galvą, pamačiau, kad virš namo sukasi bičių spiečius, kuris po minutės dviejų staigiai nutilo. Spėkite, kur jis dingo? Teisingai, nusileido, tiesiai į kaminą 🙂 Ką gi, medų teko atidėti ir lipti ant stogo. Kadangi spiečius buvo tik nusileidęs ir dar neįsikūręs, tad jį susemti nebuvo sudėtinga. Į kaminą įleidau kelis rėmelius su koriais, o kai motinėlė perėjo ant korių, juos įkėliau į spietinę, tuo mano darbai ir baigėsi, nes bitės pačios suėjo į spietinę.
Birželio 6 dieną, apvažiavęs spietines, prie sodo radau du spiečius. Spietinės buvo įkeltos į beržą maždaug 5 metrų aukštyje ir į liepą, kuri augo šalia, taip pat maždaug 5 metų aukštyje.
Po savaitės man paskambino draugas, kurio sode obelyje buvau palikęs vieną spietinę, ir kadangi jis, kaip jau rašiau, visiškai nedraugauja su bitėmis, tai pasakė, kad pasiimčiau savo bitutes. Atvažiavęs pas jį, iš obels, maždaug 2 metrų aukščio, nusikėliau dar vieną spietinę su bitėmis.
Po savaitės, kai draugas buvo savo sodyboje, kurioje buvau palikęs dvi spietines, nuvažiavau pas jį svečius ir kelionė buvo ne veltui, iš jo parsivežiau dar du spiečius, iš klevo ir nuo ūkinio pastato. Tai buvo šešioliktas ir septynioliktas spiečiai.
Tai štai, iš viso per 2019 metų gegužės – birželio mėnesius keturi spiečiai atskrido į beržą, trys į klevą, po du į ąžuolą, obelis ir į spietinę prie ūkinio pastato, po vieną spiečių į kriaušę, pušį, liepą ir į namo kaminą, iš viso 17 spiečių, kurie buvo iš mano bityno, o kurie buvo svetimi pasakyti sudėtinga, tačiau manau, kad 50×50 🙂
Šiais metais dar kartą iškelsiu visas spietines, o kitais metais, manau, jau apsiribosiu tik šeimelių sudarymu, nors kas gali žinoti, kaip ten bus…
Visiems gero bitininkavimo sezono ir didelių spiečių, jei juos gaudysite… 🙂
p.s. jei kurioje nuotraukoje prie spietinės nesimato daug bičių, tai nereiškia, kad joje nėra spiečiaus, papraščiausiai kai kur fotografavau su telefonu ir ne visuomet pavyko ryškiai pagauti daug bičių 🙂
2 Comments
Dėkui už pasidalinimą. Labai įdomu ir naudinga. Mintimis nuskriejau į vaikystę, kaip su močiute gaudydavime spiečius. Sėkmės su bitutėmis!
Ačiū Vilija už mielą komentarą 🙂 Jums taip pat nuostabių 2021 metų 🙂