Ką žinome apie bičių spiečius?

Postą apie spietimą, norėčiau pradėti daugumai gerai žinoma patarle-posakiu – „Gegužinio spiečiaus vertė kaip vežimas šieno, birželio kaip riebaus gaidžio, o liepos – bevertis.“. Taigi, o ką mes žinome apie spietimą ir bičių spiečius? 🙂

Kas tai yra spietimas? – Spietimas, tai natūralus bičių dauginimosi būdas, kai dalis bičių ir motina, atsiskyrusios nuo šeimos, apsigyvena naujoje vietoje, taip sudarydamos naują šeimą. Tokiu atveju, kaip ir reikėtų džiaugtis, kad atsirado nauja šeima, tačiau bitininkai tuo džiaugtis nelabai linkę, nes jei spiečiaus pagauti nepavyksta, tai išspiesdamos bitės išlekia iš bityno, o išspietusi šeima susilpnėja. Taip pat bitės prieš spietimą ilgai nedirba, nesiuva korių, vangiai neša nektarą.

Kodėl bitės spiečia? – Pavasarį šeimos sparčiai stiprėja, o kai jaunų bičių kurios maitina lervutes, šeimoje pasidaro labai daug ir jos neturi darbo, nes motinėlė nenori, nespėja arba neturi vietos kur dėti kiaušinėlių, tai yra viena iš pagrindinių spietimo priežasčių. Taip pat bites spiesti skatina, jei šeimoje yra sena motina, lizde yra seni juodi koriai, aviliuose būna labai karštą ir tvanku, nes jie stovi saulėtoje vietoje arba aviliai nudažyti tamsia spalva.

Kada bitės spiečia? –  Kad spiečiančios bitės paliktų avilį, reikalingos tam tikros sąlygos, o būtent, kad šeimoje būtų užaugintos ar augančios naujos motinos, taip pat reikalingas šiltas, saulėtas oras, lauke turi būti medunešis. Kai šeimoje uždengiamos pirmosios motininės akelės, išeina pirmasis spiečius su sena motina ir dalimi bičių. Kartais spiečius išeina dar bitėms neuždengus pirmosios motininės akelės. Pirmasis spiečius dažniausiai išeina po 9 dienų, motinai padėjus kiaušinėlį į motininę akelę. Bitės spiečia tik šiltą saulėtą dieną, paprastai, tarp dešimtos – tryliktos valandos.

Kokie yra požymiai, kad šeima ruošiasi spiesti? – Korių pakraščiuose bitės padaro apie 10 – 20 motininių akelių, motininiuose lopšeliuose yra kiaušinėlų ar vikšrelių, dieną ir ypač vakare prie lakos kabančios bitės, bitės tupi susigūžusios ant kokio korio ar avilio kampe, nenoriai skrenda į darbą.

Kaip toli gali spiesti bitės? – Spiečius gali nulėkti net iki 10 km.

Kokie būna spiečiai? – Spiečiai būna pirmalakiai, antralakiai ir panašiai. Ankstyvi spiečiai būna stipresni, bičių gali būti net 2–3 kg, tokie spiečiai iki rudens pakankamai sustiprėja ir užauga iki stiprių šeimų, kurios per pagrindinį medunešį netgi prineša medaus. Pirmalakio spiečiaus bitės labai darbingos, nes jie išskrenda su senomis motinėlėmis. Antralakiai ir kiti išspiečia išskrenda su jaunomis, nevaisingomis motinėlėmis, kurios kartais spiesdamos ir susiporuoja. Tokie spiečiai būna silpnesni , tik 100–800 g. Todėl mažesnius kaip 1,5 kg spiečius tikslinga jungti po du arba pridėti prie silpnesnės šeimos.

Kokios būna neigiamos spietimo pasekmės? – Besiruošdama spiesti, šeima 1 – 2 savaites labai silpnai dirba nesiųna korių, nenoriai skrenda rinkti nektaro, prieš spietimą motina sumažina dėslumą, todėl sumažėja ir jaunų bičių šeimoje, kurios labai reikalingos prasidėjus medunešiui, jei spietiminės nuotaikos būna per medunešį, bitės visai gali neprinešti medaus, motininėje šeimoje bitės ilgą laiką išbūna neauginusios perų, todėl atsiranda daug traninių bičių, kurios nėra linkusios rinkti nektaro.

Ką daryti, kad bitės nespiestų? – Bičių spietimas sumažinamas, kai priverčiame bites maitinti perus, siūti korius ir rinkti nektarą. Bityne reikėtų laikyti tik jaunas, nelinkusias spiesti, labai produktyvias motinas; bites laikyti erdviuose aviliuose ir laiku plėsti jų lizdus, kad jos turėtų kur pilti medų ir bitėms nebūtų ankšta; lizduose laikyti tik gerai pasiūtus, bitininėmis akelėmis korius, kad motina turėtų kur dėti kiaušinėlius; apkrauti bites korių siuvimo darbu;  karštomis dienomis sustiprintai vėdinti lizdus ir nelaikyti avilių saulėje; prie bitynų pasėti medingųjų augalų, vaismedžių, kad būtų sudarytas nenutrūkstamas medunešis. Taip pat spietimą galimą sustabdyti sudarant dirbtinis spiečius. Tačiau, jei naujų šeimų nebereikia, visą bičių energiją reikia nukreipti medaus ir vaško gamybai.

 Kam priklauso spiečius? –

1. Jei spiečius yra laukinių bičių, o ne kaimyno, tai spiečius priklauso žemės sklypo, kuriame jis yra sugautas, savininkui.
2. Jei pastebėjote, kad išspietė Jūsų bitės, Jūs turi teisę persekioti bičių spiečių netgi svetimoje žemėje, bet jei gaudydami savo bites ištrypsite kaimyno pasėlius, tai privalėsite atlyginti padarytus nuostolius.
3. Jei Jūs pastebėjote, kad Jūsų bitės išspietė ir nusileido pas kaimyną ar kitoje vietoje, tačiau per 24 valandas, skaičiuojant nuo to momento, kai spiečių sugavo kitas asmuo arba kai spiečius apsistojo kito asmens žemėje, Jūs nepersekiojote spiečiaus, Jūs prarandate nuosavybės teisę.
4. Jeigu Jūsų bitės spiesdamos atskrenda į kito bitininko avilį, kur jau buvo kitos bitės, Jūs taip pat neturite jokių teisių jų atgauti.

Tai tiek šiam kartui, prižiūrėkite savo bityną, kad nereikėtų bėgioti po laukus iš paskos spiečių 🙂

.