Avilio priežiūraBIČIŲ AUGINIMAS

Vieno avilio istorija arba bitininkavimas žiemą

posted by Vytautas 2018-05-17 0 comments

Vieno avilio istorija 🙂

Šis straipsniukas daugiau ne apie avilį, o apie bitininkavimą „žiemą“. Daugelis bičiulių sako, kad žiemą “lįsti” į avilius ne tik, kad nereikia, bet ir negalima, nes yra papildomai trukdomos bitės, kurios suardys žiemojimo kamuolį, apsividuriuos ir nesulauks pavasario…

Pirmiausiai parašysiu, kas nutiko su mūsų vienu aviliu, o vėliau galėsime padiskutuoti, kas ir kaip 🙂

Taigi, rudenį šeimą pamaitinau cukraus sirupu, pagydžiau nuo erkių juostelėmis, vėliau palaisčiau Beewetal, bitutės laimingos nuėjo žiemoti. Kadangi pas mus pelės aviliuose yra retas reiškinys, tai jokių grotelių ant lakos nedėjau. Žiemos metu, kartą į mėnesį, įkišęs stetoskopo guminę žarnelę per laką, stuktelėdavau vieną-du kartus pirštais į avilio šoną ir pasiklausydavau, kaip gyvena mano augintinės. Avilyje lygtai viskas buvo gerai.
Žiema ėjo į pabaigą, tad nutariau tradiciškai apsidrausti ir duoti šeimoms po puskilogramį kandi tešlos, kaip sakoma, dėl viso pikto 🙂

Taigi, vasario 14 dieną, pasiėmiau kandi, nuėjau prie avilio, atsargiai ir tyliai pakėliau avilio stogelį, iš karto pastebėjau, kad kažkas negerai, nes buvo didelė betvarkė. Avilyje apsigyveno pelės, kurios viršutinėje pagalvėje įsikūrė sau gūžtą. Maža to, jos sugraužė šonines kamšas, kurios buvo padarytos iš 5 cm putplasčio, tad avilyje buvo pilna šiukšlių, putplasčio burbuliukų ir, aišku, pelių „kakučių“. 

Norėdamas išprašyti peles iš avilio, nutariau pasinaudoti planu “A”. Nieko nelaukęs, nuėmiau viršutinę pagalvę, tikėdamasis, kad su ja kartu išbėgs ir pelė. Tačiau, mano planas nepasiteisino, pelė pasislėpė už diafragmos pačiame bičių lizde.
Kadangi kažkaip man reikėjo ją iš ten iškrapštyti, tai nutariau imtis atsarginio plano “B”. Nors ir nelabai gerai, bet teko stipriau padaužyti per avilio šonus, tikėjausi, kad išsigandusi pelė pabėgs iš avilio. Tačiau man ir vėl nepavyko. Pelė tūnojo pasislėpusi ir net nesiruošė palikti avilio.

Todėl nutariau pasinaudoti planu “C”. Kadangi, manau, kad pelių nuodai ir bitės yra nesuderinami dalykai, tai į avilį įstačiau pelių spąstelius su lašinių jauku, pakeičiau apšiltinimus ir ramiai palikau keliom dienom. Atėjęs po dviejų dienų, radau įkliuvusią pelę, tačiau, kadangi ji buvo truputį apgraužta, supratau, kad avilyje yra dar viena pelė, todėl spąstelius palikau dar kelioms dienoms. Po dienos žvilgtelėjęs į avilį, radau spasteliuose ir antrą pelę. Avilyje kamšos buvo sveikos, todėl jų viduje dėl visa ko palikau ir spastelius. Kadangi buvo šalti orai, pažiūrėti, kiek žalos galėjo padaryti pelės, nebuvo galimybės. Galėjau tik per plėvelę, kuri buvo ant lizdo, pamatyti, kad bitės visgi dar buvo gyvos. Taigi su nerimu laukiau pavasario, nes nežinojau, ar stipriai buvo pažeisti koriai ir kiek bitėms liko maisto.

Atėjus pavasariui (balandžio 4 d.) kaip ir priklauso, minėtą šeimą apžiūrėjau pirmiausiai. Rudenį lizde buvo palikti 7 koriai bitėmis aptūpti. Pavasarį bitės aptūpė 6 korius, ant dugno išskyrus šiukšles, mirusių bičių buvo nedaug, jos vis dar ūžė normaliai, o tai jau neblogas ženklas.

Patikrinęs korius, pamačiau, kad kraštinis korys buvo sugriaužtas, bitės buvusi maistą sunaudojo savo reikmėms, antras korys buvo tik pradėtas griaužti, bet kiti koriai buvo geri, nepažeisti. Apsidžiaugiau, kad žalos visgi buvo padaryta minimaliai. Iš lizdo išėmiau minėtus sugadintus korius, įdėjau vieną papildomą korį su maistu ir palikau bites kol kas ramybėje.

Pavasarį išvalęs dugnus apžiūrėjau visus korius, jie buvo visiškai neapviduriuoti, viename koryje buvo perų, tad šeima liko toliau gyventi.

Taigi,:
1. Žiemą nutariau „įlįsti“ į avilį, nors daugelis sako, kad to daryti negalima;
2. Klausydamas, kaip elgiasi bitės po kartą-du stuktelėdavau į avilį, nors kai kurie bičiuliai sakė, kad stuksenti į avilį negalima;
3. Žiemą nutaręs sugauti peles, norėdamas jas išvaryti, ne tik kad stuktelėjau, bet ir stipriau padaužiau į avilį, kas ir vėl nepatariama daryti;
4. Pavasarį apsidrausdamas du kartus daviau bitėms po puse kg kandi tešlos, ir vėl teko atidengti avilius, kas pasak bičiulių taip pat negerai;

Žinau, žinau, kad pasakysite, kad reikia iš rudens sočiai pamaitinti bites, kad nereikėtų lįsti į avilius su kandi tešla ir, kad ant lakų reikia uždėti groteles, tada nebus jokių problemų su pelėmis, tačiau kartais gali būti įvairių nenumatytų situacijų. Todėl įvertinęs situaciją, pradėjau „bitininkauti žiemą“, ir galima sakyti išgelbėjau šeimą. Nežiūrint į visus mano nusižengimus taisyklėms, šeima visgi išgyveno, ji liko sveika, neapsividuriavusi, jokių neigiamų požymių išskyrus du sugraužtus korius nepastebėjau, o kas būtų buvę jei būčiau laikęsis taisyklių ir netikrinčiau žiemą šeimų, spėju, kad pelės avilyje per žiemą tikrai būtų padariusios daug daugiau žalos.

Žinoma, neskatinu taip elgtis ir landžioti žiemos metu po avilius, nes taip pat manau, kad žiemos metu bitėms reikalinga ramybė, bet jei tyliai atidarius stogelį žvilgtelėsi, kaip gyvena bitės, arba pavasarį duosi kandi tešlos, tai tikrai manau, kad nieko blogo bitutėms nenutiks, joms labai nepakenksite, tačiau jei reikės bitėms pagalbos, tikrai galėsite padėti  🙂

Daugiau naudingų istorijų

Leave a Comment