Bitininkaujant galima gauti naudos ne tik iš medaus 🙂 bet dar ir prisirinkti pikio, žiedadulkių, bičių duonelės. Šį kartą pakalbėkime apie bičių pikį, dar vadinamą propoliu.
Bitės, rinkdamos dervas nuo augalų pumpurų, jaunų ūglių bei jas perdirbdamos, pagamina pikį, kurį naudoja avilio lizdo priežiūrai. Pikiu bitės užlipdo avilio plyšelius, kad į avilį nepatektų pašaliniai mikroelementai. Svetimkūnius, kurių bitės negali pašalinti iš avilio, taip pat užlipdo pikiu, nes pikis nepraleidžia oro ir drėgmės, todėl gendantys svetimkūniai yra balzamuojami – taip apsaugo lizdą nuo įvairių ligų, infekcijų. Šaltesniu laiku bitės pikiu dalinai užklijuoja lakas, taip reguliuodamos avilio temperatūrą. Pikiu yra pritvirtinami korių kraštai prie rėmelių, padengiami naujų korių narvelių paviršiai, taip jie dezinfekuojami ir pan.
Bičių pikis yra lipni sakinga medžiaga, maloniai stipraus kvapo ir kartoko, aštraus skonio. Jei pažiūrėsite į pikį, kuris yra ant rėmelių, tai pamatysite, kad jis yra šviesiai geltonos, rusvos spalvos, senesniuose aviliuose pikis yra tamsiai rudos spalvos, kuo pikis senesnis, tuo spalva darosi tamsesnė. Veiksmingas gydomąsias savybes bičių pikis išsaugo net iki 10 metų. Kambario temperatūroje pikis būna kietas, pašildytas tampa lipnus ir plastiškas, aukštesnėje temperatūroje lydosi. Pikį galima tirpdyti spirite, taip gaunamas antivirusinis, priešgrybelinis, priešuždegiminis tirpalas. Pikis gydo žaizdas, mažina skausmą ir tinimą, šalina blogą kvapą.
Pikis yra renkamas, valant rėmelius, avilius mechaniniu būdu arba panaudojant kaip specialius uždangalus papildomas priemones: grotelės, medines lenteles, kuriomis uždengiami tarprėmiai. Lentelėse reikėtų padaryti 2-3 mm pločio ir 4 mm gylio plyšelius, kuriuos bitės užpikiuotų.
Surinkę pikį, norėdami jį išvalyti nuo įvairių priemaišų daugelis jį plauna. Pikis yra supilamas į vandenį, nes būdamas sunkesnis, jis skęsta, o vaškas ir kitos priemaišos iškyla į paviršių, tačiau taip daryti nepatartina, nes dalis pikio gydomųjų medžiagų ištirpsta vandenyje. Geriausiai pikį išvalyti rankiniu būdų, bet jei jau nutarėte jį plauti, tai reikėtų pikį plauti kambario temperatūros vandeniu ir tuojau pat išdžiovinti. Plaudami ilgai nelaikykite vandenyje.
Surinktas bičių pikis turi būti laikomas tamsioje, vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje. Spiritiniai ir aliejiniai pikio preparatai ir jų mišiniai su medumi turi būti sufasuoti į tamsaus stiklo sandariai uždarytus indus. Tokiomis sąlygomis jie išlaiko optimalų savo aktyvumą iki dviejų metų.
Namų sąlygomis galima pasidaryti bičių pikio tirpalo. Į 100 g. etilo spirito supilame 30 g. susmulkinto pikio, kelis kartus stipriai suplakame ir po 5-7 dienų nusistovi skaidrus spalvotas tirpalas, kuris nupilamas į atskirą indą, gaunamas 14-17 % stiprumo tirpalas, kuris naudojamas sunkiai gyjančioms žaizdoms dezinfekuoti.
Tik reikia prisiminti, kad negalima namų sąlygomis ruošti bičių pikio kaip vidinio vaisto arba aerozolio.
