BIČIŲ AUGINIMASSpiečių gaudymas

KĄ ŽINOME APIE SPIEČIŲ GAUDYMĄ?

posted by Vytautas 2015-05-21 4 Comments

Daugelis bitininkų sako, kad svetimų spiečių gaudyti neverta, nes galima bityną užkrėsti įvairiomis ligomis. Kiti bitininkai visgi gaudo spiečius, kuriuos vėliau gana sėkmingai parduoda arba iš kelių spiečių sudaro bičių šeimas, kurias taip pat parduoda. Dar kiti bitininkai gaudo tik savo spiečius, iš kurių sudaro naujas šeimas savo bitynui arba spiečiais sustiprina silpnas šeimas. 

Įdomu būtų sužinoti, kaip elgiatės Jūs, kuriai grupei save priskiriate ir kaip Jums sekasi (prašom, parašykite komentaruose). Aš spiečių kol kas negaudau, tačiau, jei į bityną užsuka koks spiečius arba kaimynai pasako, kad vienoje ar kitoje vietoje nutūpė spiečius, tai jį priglaudžiu, nepaliksi juk bitučių be namų 🙂

bičių spiečius

Sugauti spiečių daug išlaidų nereikia, reikia tik spietinės ir kelių rėmelių. Išlėkęs bičių spiečius pakimba ant krūmų ar medžių apatinių šakų, juos susemti yra nesunku, tačiau kartais spiečiai nutūpia ir labai aukštai, kur nuo žemės pasiekti neįmanoma, arba jie gali įsikurti labai neįprastose, sunkiai prieinamose vietose, todėl manau žinios ir patirtis, tikrai praverstų 🙂

Taigi, pamėginame apžvelgti viską nuo pradžių. Ką darome, jei planuojame gaudyti spiečius. 

Jei ketiname gaudyti bičių spiečius, tai turėdami laisvo laiko, iš anksto rudenį ar žiemą, pasidarome spiečių gaudyklių. Kokios turi būti gaudyklės? Taisyklių nėra, jos gali būti apvalios, stačiakampės, kvadratinės, ar dar kokios, padarytos iš medžio, fanieros, spintelės ar paprastos dėžės, svarbu tik, kad spiečių gaudyklėje būtų padaryta laka ir kad bitės turėtų kur siūti korius, o motinėlė dėti kiaušinėlius. Tačiau, jei spietines planuosite kelti aukščiau į medį, jas geriausiai daryti iš 4-5 mm storio fanieros, tada jos bus lengvesnės ir su joms patogiau karstytis po medžius 🙂

komplektuojame spietines

Pavasarį, kai jau planuosime gaudyti spiečius, spietines reikia sukomplektuoti, į vidų įdėti vieną seną juodą korį su tuščiomis akelėmis, dar vieną korį galima įdėti su truputį bičių duonos ir pora rėmelių su vaškuolėmis, arba net galima dėti vieną rėmelį su vaško plokštelės juostele, arba puse vaškuolės. Į spietinę dedame seną korį, nes jis būna daugiau prisigėręs bičių kvapo, todėl lengviau jį aptiks besižvalgančios bitės, o rėmelis su pusine vaško plokštele reikalingas tam, kad apatinėje dalyje bitės pasiūtų tranines akeles, į kurias susirinks dalis erkių, na, o maždaug po 3 savaičių, kai bus uždengti traniniai perai, šį rėmelį reikės išimti. Taip sukomplektuotą spietinę uždengiame medžiaga, jei turime geriau naudoti seną supikiuotą uždangalą, tada ant viršaus dedame plėvelę ir uždengiame dangčiu. Dangtį prie spietinės apjuosiame viela, kad jis neatsidarytų. Štai spietinė ir paruošta darbui. Dar galimą spietinės vidų ištepti pikio tirpalu, vašku, užlašinti kelis lašus melisų aliejaus arba parduotuvėje nusipirkti specialių tepalų spiečiams vilioti, bet ar tie tepalai padeda, atsakyti negaliu 🙂

Po pavasarinio bičių apsiskraidymo, maždaug po 1 – 1,5 mėn., bitės žvalgės pradeda žvalgytis naujų namų, todėl spiečių gaudykles geriausia iškelti gegužės mėnesio viduryje. Gaudykles reikėtų kelti pamiškėse, bet kokių medžių pietinėje arba pietrytinėje pusėje, 4–6 m aukštyje, neblogai būtų, kad netoliese būtų vandens telkinių, tačiau vieta turėtų būti sausa. 

Patikrinimo metu, jei pastebėjote prie spietinės lakos besisukiojančias bites, reikėtų įsitikinti, ar tai apsigyvenęs spiečius ar tik bitės žvalgės. Jei pamatėte, kad bitės į spietinę neša žiedadulkes, vadinasi spietinėje jau gyvena bitės. 

Tokiu atveju, anksti ryte, kol dar bitės nepradėjo skraidyti, griebiame chalatą, tinklelį veidui ir keliaujame prie spietinės. Spietinės laką užkemšame, kad bitės negalėtų išskristi, atidarome ventiliacijos angas, jei tokios yra, kad bitės nepradėtų dūsti ir nuėmę spietinę, keliaujame į bityną.

Jei ketiname gaudyti savo bityno spiečius, tuomet netoliese į medį galima įkelti spietinę arba, jei turime tuščių avilių, juos sukomplektuojame kaip ir spietines ir laukiame, gal atlėks pasiklydęs arba apsigyvens savas spiečius. Be to, prie netoliese augančio medžio, lengvai prieinamoje vietoje galima pakabinti lentelę gaudyklę arba dar geriau po tokia lentele pritvirtinti seną juodą korį. Tokios gaudyklės reikalingos tam, kad iš avilio išlėkusi motinėlė su spiečiaus bitėmis galėtų nutūpti mums patogioje vietoje, o ne susimesti trumpam kažkokiame užkampyje, kol sulauks grįžtančių besižvalgančių bičių. 

Juk turbūt visi žinome, kad saulėtu oru, kai šeimoje yra užauginta ar auginama nauja motina bei kai lauke yra medaus šaltinių, spiesti linkusi šeima išleidžia žvalgus, kad jie surastų naują gyvenamą vietą. Sugrįžę žvalgai apie tai informuoja spiesti besiruošiančias bites. Tada motinėlė kartu su kitomis bitėmis išlekia iš avilio ir trumpam susimeta ant netoliese esančio medžio ar krūmo. Tuo metu bitės žvalgės dar kartą nuskrenda į surastą vietą, kad įsitikintų, ar ji dar neužimta kitų bičių. Jei viskas gerai, jos grįžta atgal ir tada jau visas spiečius lekia į naujus namus. Jei spiečius išlekia su jauna motina, tai toks spiečius iš karto gali nuskristi toliau ir nenutūpti šalia bityno, bet tai jau kita istorija 🙂

spiečius spietinėje

Pastebėję, kad išspietė bitės ir jos susimetė ant medžio ar krūmo, taip pat griebiame chalatą, veido tinklelį, dūminę ir pasiėmę spietinę bandome susemti bičių spiečių. 

Jei galime laisvai prieiti prie spiečiaus ir jį pasiekti nuo žemės arba su kopėčių pagalba, po spiečiu pakišame spietinę, lengvai padūminame, kad bitės būtų truputį ramesnės, o motinėlė nuo šakos pereitų į spietinę. Jei bitės to daryti nenori, tada reikia krestelėt šaką, kad bitės sukristų į spietinę. Jei krestelėti šakos nėra galimybės, tada bites į spietinę suvarome šluotelės pagalba arba jas susemiame mediniu šaukštu. Kai kurie bitininkai po spietine dar patiesia paklodę, kad, jei bitės su motinėle nepataiko tiesiai į spietinę, vėliau nuo paklodės jas galima būtų papildomai sukratyti į spietinę. O, jei negaila šakos, ant kurios susimetęs spiečius, ją galima nukirpti ir kartu su bitėmis įdėti į spietinę, iš kur motinėlė nesunkiai pereis ant korių. Jei spiečius įsitaisęs aukščiau ant medžio, kur net ir su kopėčių pagalba negalime jo pasiekti, tuomet reikia naudoti papildomas priemones, pavyzdžiui nusipirkti ar pasidaryti medžiaginę spiečių gaudyklę, kuri panaši į užrištą rankovę. Tai toks ant ilgo koto pritvirtintas žiedas, apsiūtas medžiaga, maišo formos, kurios apatinė dalis užrišta, pakišę tokią gaudyklę po spiečium, reikia tik krestelėti, kad bitės sukristų į gaudyklę. Vėliau, atrišus apatinę dalį, bites lengva sukratyti į spietinę. 

Jei po ranka nėra tokios gaudyklės, galima paprasčiausiai prie karties pritvirtinti vieną ar du korius, iškelti juos prie aukštai kabančio spiečiaus, motinėlė su bitėmis pereis ant korių, o ne kabės ant šakos, tokiu būdu vėl nesunkiai galima susemti bites į spietinę. Kažkur dar mačiau, kad bitininkas po spiečium ant žemės sudėliojo gal kokius penkis korius vieną šalia kito, vėliau papurtė šaką, nukritusios bitės sulipo ant korių, o bitininkas juos susikrovė į spietinę. 

Jei spiečius įsitaisė kokioje nors drevėje, namo skylėje ar kitoje sunkiai prieinamoje vietoje, tokiu atveju bičių motinėlę galimą pamėginti iškrapštyti pasigaminus į viršų siaurėjančią dėžę gaudyklę. Viršuje ant ertmės uždedame metalinį tinkliuką, o dėžės viduje pritvirtiname ilgą supikiuotos medžiagos gabalą, tokiu būdu reikia, kad medžiaga liestųsi prie bičių spiečiaus, motinėlė galimai per medžiagą bandys eiti į šviesą ir taip sulys su bitėmis į dėžę. Tačiau, jei jau tokioje vietoje motinėlė pradėjo dėti kiaušinėlius ant pasiūtų korių, tai jas iš ten iškrapštyti beveik neįmanoma.

spiečiaus gaudyklė

Kai į spietinę įkrenta bičių motinėlė, iš paskos į ją sulenda ir likusios bitės, o toms, kurios dar neapsisprendusios, galima padėti padūminus arba šluotelės pagalba suvaryti į spietinę. Tada spietinę uždarome dangčiu, kadangi dalis bičių, kratant šaką, išsilaksto, tai spietinę kokiam pusvalandžiui paliekame toje vietoje pačioje vietoje. Bitės nurimsta, o išsilaksčiusios bitės prisijungia prie motinėlės. Bitėms nurimus į spietinę įdedame vieną ar du rėmelius su medumi, vieną rėmelį su atidengtais perais arba kiaušinėliais ir vieną ar du rėmelius su vaškuolėmis. Taip sukomplektuotą mini aviliuką, jau galima transportuoti ir didesniais atstumais. Korys su atidengtais perais reikalingas tam, kad motinėlė pamačiusi, kad yra kiaušinėlių, toliau tęstų jų dėjimą. Tokiais atvejais spiečiai antrą kartą jau nepabėga. Vakare, atvykę į bityną, galime rėmelius su bitėmis perkelti į nuolatinį avilį. Iš pradžių perkeliame rėmelius su ant jų esančiomis bitėmis, o vėliau iš spietinės iškratome ir likusias bites. Jei į spietinę nebuvo įdėtas rėmelis su pusine vaškuole, tada į avilį reikėtų tokį rėmelį įdėti, o po trijų savaičių reikia nepamiršti šį rėmelį išimti, tokiu atveju sumažinsime ne tik tranų, bet ir jų peruose esančių varroa erkučių kiekį. 

Kiek reikia į avilį dėti korių, sprendžiame iš to, kiek sveria spiečius, paprastai vienam dadano tipo lizdiniam rėmeliui, reikia apie 250-300 g spiečiaus bičių.

Ir pabaigai. Jei jau pavyks sugauti spiečių spietinės pagalba, tokios spietinės nenumeskite į šalį, kadangi bičių kvapas spietinėje išlieka labai ilgai ir tokias spietines bitės lankuolės (žvalgės) suranda žymiai greičiau, nei šalia kabančias naujas, gražiai nudažytas spietines. 🙂 

.

Daugiau naudingų istorijų

4 Comments

Mindaugas 2017-05-15 at 9:32

Sveiki,

Rašote, kad į spietinę dedate ir „vieną rėmelį su vaško plokštelės juostele, arba puse vaškuolės“, kad spiečius pasiūtų tranines akeles, tačiau esu skaitęs (regis Kriščiuno bitininkystės knygoje) ir girdėjęs iš pažįstamų, jog spiečius tokiu būdų nesiuva traninių akelių, kadangi spiečiai pasižymi labai geru ir taisyklingu akelių siuvimu. Tad iš esmės šis metodas tarsi turėtų neveikti, nes net ir gavę plokštelės juostelę ar pusę, bitės vis tiek sius bitines akeles.

Reply
Vytautas 2017-05-15 at 20:08

Taip, sutinku, spiečiai išties siuva pagrinde bitines akeles, kad kuo greičiau atstatyti lizdą ir kad motinėlė turėtų kur dėti kiaušinėlius. Spietinėje nebandžiau ilgiau laikyti bičių, bet kai perkėliau į avilį, tai iš 6-ių rėmelių, du buvo pasiųti koriai, trys rėmeliai su vaško plokštelės, ir vienas įdėtas „statybinis“ rėmelis, šį korį bitės užbaigė traninėmis akelėmis. Gal ne visi spiečiai vienodai, tyrimų tikrai neatlikinėjau 🙂

Reply
Birute 2017-07-08 at 18:47

Sveiki, kiek laiko praeina, kuomet naujas naujame aviliuky apgyvendintas spiecius pradeda nesti ziedadulkes, o motinele deti kiausinelius? Praejo savaite, bet biteles tik gausiai siuva koriukus ir pildo juos nektaru. Aciu 🙂

Reply
Vytautas 2017-07-26 at 13:16

Sveiki, na čia gali priklausyti nuo kelių aspektų. Jei spiečius buvo su sena motina tai kiaušinėlius gali pradėti dėti jau spietinė, jei ji ilgiau kabės medyje. Jei su nauja motina, įprastai praeina trys dienos kol motina apsivaisina ir dar dvi – trys pradeda dėti kiaušinėlius. Bet tai dar priklauso ir nuo orų lauke ar ji galės išskristi apsivaisinti ir nuo temperatūros avilyje, šis laiko tarpas gali pailgėti.

Reply

Leave a Comment