BITYNO ĮRANGAĮvairūs įrankiai

Spietinės brėžiniai

posted by Vytautas 2015-05-17 2 Comments

Bičiulis Tomas iš Vilniaus, teiravosi Medaus Kalno, spietinės brėžinių. Norėdamas pagelbėti bičiuliui, nutariau įkelti brėžinius, kuriuos buvau pasidaręs, kai dariau savo pirmą spietinę, gal šie brėžiniai pravers ir kitiems. Tikiuosi brėžiniai bus suprantami. Nesu braižybos specialistas, tai labai nepykite jei kažko nesuprasite, o geriau pasiklauskite, paaiškinsiu ką ir kaip norėjau nubraižyti 🙂

spietinės brėžiniai

Šiuose brėžiniuose, spietinė daroma iš 5 mm storio atsparios drėgmei fanieros, visi išmatavimai pateikti milimetrais. Išsipjovus detales, ypač dangčio ir dugno, prieš jas sukalant, reikėtų patikrinti ar jie tinka pagal išmatavimus realiai, nes jei suklysime kalant sieneles, tai viršutinės ir apatinės detalės gali neatitikti 5 ar 10 mm.

Taip pat prieš kalant spietinės korpusą, reikėtų priekinėje ir galinėje sienelėse, iš vidinės pusės, 23 mm nuo viršaus, prikalti 10×10 mm dydžio ir 250 mm ilgio lyštveles, kurios sudarys falcą ant kurių laikysis rėmeliai. Taip pat šoninėse sienelėse reikia padaryti ertmes, kurias uždengti metaliniu tinkleliu, per šiuos langelius į spietinę galės patekti šviežias oras ir žinoma nepamirštame spietinės priekinės sienelės apačioje išpjauti lakos, ji turėtų būti 8 mm aukščio ir 100 mm ilgio. Ant lakos ir vėdinimo langelių padarome sklendes, kad jas būtų galima uždaryti arba atidaryti, gaudant spiečius arba juos transportuojant.

Sukalus spietinę, spietinės kampus sutvirtiname lyštvelemis, arba iš medžio 90o kampu išpjautais kampuočiais, ant dugno, galima prikalti tris lenteles, kurios tarnaus kaip spietinės kojos. Iš spietinės išorinės pusės, 20 mm atstumu nuo viršaus, prikalame lyštveles aplink visą spietinę, jos sutvirtins korpusą ir laikys spietinės dangtį, kad jis pilnai nenusileistų ant spietinės.

Jei spietinėje bus transportuojamos bitės, galima pasidaryti pagaliukus, su išpjovomis, kurie neleis rėmeliams susiglausti ir spietinės sienelėms viršuje išsilenkti. Tokie pagaliukai turėtų būti du, jie tvirtinami spietinės apačioje ir viršuje, ties viduriu.

Galimi ir kitokie spietinių darymo būdai ir išmatavimai, šiuo atveju, darant brėžinius, informacija buvo paimta iš Jono Kriščiūno knygos „Bitininkystė“.

Tiek žinių šiam kartui, jei pamatysite kokių nors klaidų, neatitikimų ar turėsite pastebėjimų, prašome pasidalinti 🙂

.

Daugiau naudingų istorijų

2 Comments

Giedrius 2017-05-12 at 14:01

Sveiki,
noriu pagirti uz gražų puslapį. Spietinės mano manymu turi būti pigios. Jei nori 1 ar 2, tai gali pirktis klijuota fanera, bet jei kalba eina apie didesnius kiekius- pinigai pradeda vaidinti nemažą rolę. Kadangi spietinės sezono metu būna po atviru dangum apie 3 mėnesius, tai turi būti atspari krituliams. Jei sugauta spiečių pavėluoji “inventorizuot” :), tai jis prineša nektaro. Kadangi spietinė paprastai buna įkelta aukštai į medį, tai pradeda vaidinti rolę, ne tik kaina, bet ir jos tvirtumas ir lengvumas. Spietinė tik su koriais sveria vienaip, o su nektaru ir bitutėm kitaip. Automobilis ar kita transporto priemonė dažniausiai buna ne po medžiu su sugautu spiečium. Buvo atvejis, kai po audros radau išverstą stora ažuolą. Tuom kart pasisekė…radau ir savo spietinę… ir dar su spiečiumi. Dar nė viena spietinė nesubyrėjo, bet klaidos mane mokino. Pačią pirmają spietinę dariau su …dvigubom sienelėm…apšiltintą putų polistirolu… Kai tokį “gargarą” teko medin kelti, pradėjau save koneveikti :D. Kadangi baldžiai dėl taršos negali “utilizuoti” savo atraižų, tai dažnai jas “dovanoja”. Iš LMDP pasidarau priekinę ir galinę sieneles. Stogas, dugnas ir šonai- iš MPP. Priekį ir nugarą tarpusavyje surišu “reikomis” kurios naudojamos lentoms rietuvėje perkloti. Stoga ir “reikomis” aprėminu. Gan grubu, bet to ir užtenka. Masyvo tašeliai atlieka ne tik surišimo funkciją, bet kartu ir sandarinimo. Tos pačios “reikos” tinka ir remelių “pakabinimui” spietinėje. Kad rėmeliai netabaluotų spietinės viduje ir nežalotų bitučių, transportuojant spiečių, juos paprasčiausiai prisuku prie šių “reikų”. Stoga beje ir prisuku prie dėžės. Taip saugiau transportuoti, ir jei iškristų spietinė iš kokio medžio, ji vis tiek išliktų sandari. Dar tai papildoma apsauga nuo kokių nors išdykaujančių vaikų…ne kiekvienas su savimi atsuktuvus nešiojasi. Su 7 koriais tokia spietinė jau sveria 6 kg. O jei spiečius didelis ir netinginiauja, tai svoris šoktels virš 20 kg. Kad tarnautų ilgiau, tenka ją nudažyti. Kadangi medžių kamienais vinguriuoja skruzdžių takai. tai jos megsta apsigyventi virš korių. Dėl tokios draugystės nedžiūgauju, todėl viršs skirtukų kloju audinio “lubeles” ( jų taip pat dovanoja baldžiai). Dėl tos pačios priežasties ir , kad neperkaistų stogas dedu 10 mm putoplasto atraižą ( buna pakuotėse ir pan.). Kad ir koks sandarus stogas būtu, krituliai daro savo… Galima naudoti politileno plėvelę, bet dėl maskuotės naudoju smaluota popierių “tolį”. Užmovus tokią kepurę neperšlampa spietinė. Pailgą laką išpjaunu LMDP apačioje, bet ne aukštesnę nei 8 mm. Tada atpuola baimė pagauti “širšių” spiečių. Skaičiau, kažkadais, kad bitės eidamos per laką vertina sienos storį…ar storas uoksas ir neperšals žiemą. Kadangi šoninių MPP sienelių jos taip neapmieruos, tai bent tų spietinių lakoms, kurių priekinės sienelės pagamintos iš 10 mm LMDP, iš išorės pastorinu kokiu lentgaliu, kad optiškai laka butu “gili”. Ties 2/3 lizdinio rėmelio aukščiu dar išgrežiu 8 mm kiaurymę- antrą laką. Bitės ja naudojasi retokai, bet esant karštiems orams , tai pagerina mikroklimata spietinės viduje. Lakas pagavus spiečių sandarinu paprasčiausiu…paralonu. Gal kiek rizikinga transportuojant, bet evektyvu ir nereikauja papildomo darbo gaminant spietinę. Spiečių pagavęs tikrai nemažai ir bėdų su tokiu sandarinimu dar neturėjau…, kad ir tekdavo išlaikyti bitutes rusyje po parą. Nugaroje reikia padaryti 8 mm pailgą prapjovą ir ją sandarinti metaliniu sieteliu ir esant norui MPP plokštele. Dar nė sykio nebuvo užpikiavę šių grotelių, bet ventiliacija transportuojant bitutes būtina… Praktiškai galėtumem ir kokią stiklinę vandens į vidų ipilti, jei nėra vent. angos, bet tada trumpės spietinės vartojimo laikas. Plokštelė angai reikalinga, tik kaip apsauga nuo lietaus… spiečių pagaves ir su atvirom šiom angom.
Šioms spietinėms kito pritaikymo nenaudoju…koriams nešioti neparanku…sandėliuoti koriams ir nesinori, dėl “acto kvapų”. Koriams nešioti pasigaminęs dėžes iš ekstrudinio putu polistirolo (geltono). Iš nedidelio lapo išeina berods 2 dėžės. Tereikia lipnios juostos ir kokio seno automobilio saugos diržo ( ar automobilio tempimo juostos) juostos, kad per plačią juostą baisiai nespaustų peties. Tokia tuščia dėžė yra super lengva ir tesveria 1 kg. Galima ir spietinėms naudoti šitą polistirolą…bet 20 kg svoriui iškritus iš kokio medžio, manau ji subyrėtų.
Bet turint galimybei gauti nemokamo dikto, polisterolo ar OSB atraižų galima gamint iš visko. Net paprastą kartoninę dėžę apvyniotą celofanu į medį su koriais kelti.

Reply
Vytautas 2017-05-15 at 20:25

Dėkui Giedriau už komentarą. Smagu, kad puslapis patinka ne man vienam 🙂 o už tokį komentarą, pasidalinimą patirtimi, tikrai nuoširdus ačiū. Šio puslapio esmė, ne tik supažindinti pradedančiuosius su bitininkyste, pasidalinti savo maloniomis ir kartais nelabai maloniomis akimirkomis bendraujant su bitėmis, bet norėtusi, kad ir bičiuliai čia galėtų bendrauti, komentuoti, pasidalinti ir savo patirtimi, nes draugiškas bendravimas suteikia daug gerų emocijų, tiek internetinėje erdvėje, tiek realiame gyvenime. Jūsų komentaras tikrai papildė mano straipsniuką,taip kad aš pilnai sutinku su Jūsų išsakytomis mintimis. Tik norėčiau pridurti, kad vienas fanieros lapas kainuoja tikrai nelabai daug, o iš jo išeina ne viena spietinė, kuri gali tarnauti bent jau 5 metus tikrai, jei uždėsi neperšlampamą “kepurę” 🙂 Smagaus bitininkavimo 🙂

Reply

Leave a Comment