BIČIŲ AUGINIMASSvečio įrašas

SVEČIO ĮRAŠAS / IZRAELIS – PAŽADĖTOJI LIETUVIŠKO MEDAUS EKSPORTO ŽEMĖ

posted by Vytautas 2017-01-30 0 comments

Smagu, kad Medaus kalno puslapį aplanko vis daugiau skaitytojų, kurie dalinasi savo patirtimi, įžvalgomis, palinkėjimais.

Šį kartą mus aplankė bičiulė Jolita iš bityno “Avilio įstorijos“. Tai nedidelis Romo ir Jolitos Smaidrių šeimos bitynas įsikūręs vos už 2,5 kilometrų nuo Baltarusijos pasienio, Daulėnų kaime, Šalčininkų rajone. Šiuo metu bityne auginamos 20 bičių šeimų. Ūkyje gaminamas pagal Nacionalinės kokybės sistemą sertifikuotas medus, pažymėtas ženklu „Kokybė“. Medus gaminamas laikantis griežtų aplinką tausojančių reikalavimų: bitės auginamos tik mediniuose aviliuose, o bitynas įrengtas toli nuo bet kokių taršos šaltinių.

Norime bičiuliams iš “Avilio istorijos – sertifikuotas medus” bityno palinkėti kuo didžiausios sekmės, o su Jumis pasidalinti Jolitos parengta apžvalgą apie medaus eksporto į Izraelį perspektyvas.

 

IZRAELIS – PAŽADĖTOJI LIETUVIŠKO MEDAUS EKSPORTO ŽEMĖ

Lietuviškas medus Izraelyje? Ką? „Drąsi antraštė!“ – sušuks, kas nors iš minios. O kodėl gi ne? Ambicingi tikslai – džiuginantys rezultatai. 2017 m. sausio 19 d. apsilankiau VšĮ „Versli Lietuva“ ir Izraelio Ambasados Lietuvoje organizuotame informaciniame eksporto skatinimo renginyje „Eksporto klubas: Izraelis“. Kad lietuviai drąsūs ir smalsūs žmonės įrodo pilna renginio salė. Ūkio ministerija yra parengusi Lietuvos prioritetinių eksporto rinkų sąrašą, Izraelis irgi jame.

versli Lietuva nuotrauka

Versli Lietuva nuotr.

Kodėl Izraelis? Faktai ir skaičiai

Izraelis – valstybė Artimuosiuose rytuose, prie Viduržemio jūros. Šalis yra sankirtoje tarp trijų žemynų: Europos, Azijos ir Afrikos. Plotu Izraelis tris kartus mažesnis už Lietuvą, tačiau gyventojų populiacija tris kartus didesnė ir siekia 8.215 mln. (TVF, 2015 m. duomenys). Ekonomine prasme, tai stabili šalis, turinti įdirbį ir didžiulį potencialą medicinos, farmacijos, finansų, aukštųjų technologijų bei inovacijų srityje.

Izraelio ambasados iliustracija

Izraelio ambasados iliustracija

Ne veltui Izraelis vadinamas startuolių šalimi. Norintiems geriau suprasti sėkmės receptą ir verslo aplinką, net trys renginio pranešėjai rekomendavo D. Senor ir S. Singer knygą „Start-up Nation:The Story of Israel’s Economic Miracle“ (knyga amazon.com), kuri lietuviškai pavadinta „Idėjų šalis: Izraelio ekonomikos stebuklas“ (apžvalga čia). Daugiau naudingų nuorodų į Izraelio valstybines, verslo ir ekonomikos organizacijas rasite čia. Ambasados atstovai minėjo, kad potencialių Izraelio partnerių patikimumą svarbu patikrini duomenų bazėse, ankstesnėje nuorodoje jų rasite net kelias.

Kol kas lietuviškų produktų eksporto apimtys į Izraelį nėra itin gausios, tad šios rinkos potencialas neišnaudotas. Šalis mėsai neužaugina pakankamai galvijų ir avių, todėl nemažai gyvų gyvulių įsiveža iš kitų šalių, taip pat ir Lietuvos. Kaip matome, iš pateiktos diagramos maisto produktai (atskirai išskirti pienas ir jo produktai) patenka į eksportuojamų prekių TOP 5. Renginys taip pat buvo orientuotas į maisto sektoriaus atstovus.

prekiu-eksportas

Lietuviškių preklių eksporto diagrama

Žemės ūkis Izraelio dykumoje

Ar žinojote, kad vyšniniai pomidoriukai išrasti Izraelyje? Na, turint omenyje, kad Izraelio sėklų pramonė yra viena pasaulio lyderių, tai neturėtų stebinti. Modernios technologijos pritaikomos ir žemės ūkyje, tad atsižvelgiant į šalies klimato sąlygas, pasiekimai įspūdingi. Nuotraukoje česnakų pasėlis laukuose dykumoje ir žydų išrastas kapiliarinis/ lašelinis laistymo būdas. Pažangiausi Izraelio ūkininkai naudoja naujausias technologijas, jie noriai bendradarbiauja su mokslininkais ir agrotechnologijų kompanijų atstovais. Kaip atrodo žemės ūkis dykumoje galite pamatyti „Lietuvos daržovių augintojų asociacijos“ Facebook paskyroje ir jos narių įspūdžiuose iš „įvykio vietos“.

paselis-izraelyje

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nuotr.

Paskutiniais dešimtmečiais Izraelyje investuota į irigacinę sistemą, kas lėmė, kad 86 proc. žemės ūkyje panaudoto vandens išvaloma ir panaudojama iš naujo. „Tokiais vamzdžiais į daržininkų laukus Izraelio valstybė paduoda reikiamo spaudimo išvalytą nuotekų vandenį. Augintojai už vandenį susimoka. Antrame plane matosi trąšų cisterna. Ūkininkai iš trąšų kompanijos užsisako reikiamos koncentracijos ir sudėties skystą mišinį, pritaikytą konkrečiai daržovių rūšiai ir augimo tarpsniui. Trąšos atiduodamos augalams kartu su lašeliniu laistymu.“ -komentuoja nuotrauką „Lietuvos daržovių augintojų asociacija“.

irigacinė-sistema-izraelyje

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nuotr.

Gil Hovav apie maisto kultą Izraelyje

Pagrindinis renginio pranešėjas žymus Izraelio maisto žurnalistas, kulinarinių knygų autorius, televizijos laidų vedėjas, maisto kritikas ir virtuvės šefas Gil Hovav pristatė kokią vietą žydų gyvenime užima maistas. Anot, jo Izraelyje vyrauja maisto kultas, mėgstama sočiai pavalgyti, pirkėjai gali gauti visko, ko tik skrandis geidžia. Žmonės kasdien gali mėgautis šviežiu maistu, o jo įvairovė neaprėpiama.

eksportas-izraelis-medus-versli-lietuva-avilio-istorijos-9-768x10242

Gil Hovav. Versli Lietuva nuotr.

Izraelio virtuvė košerinė, t.y. gaminant maistą laikomasi tam tikrų religinių nurodymų aprašytų Toroje pvz. draudžiama tarpusavyje maišyti pieno ir mėsos produktus. Renginio pranešėjai pabrėžė, kad taisyklių tikrai yra daug ir apie 65 proc. gyventojų teigia, kad vadovaujasi košerinės mitybos nurodymais. Tačiau pranešėjai atkreipė dėmesį, kad dažniausiai žmonės pasirinktinai vadovaujasi keliomis taisyklės, o ne visomis aprašytomis šventuosiuose raštuose. Norintiems eksportuoti maisto produktus į Izraelį reikia turėti košerinio maisto sertifikatą, kai visą gamybos liniją nuo žaliavų iki galutinio produkto patikrina į vietą atvykę žydų rabinai. Šis sertifikatas praverčia ir pasaulinėje rinkoje – kaip aukštos kokybės patvirtinimas. Svarbu atsiminti, kad žydų bendruomenės didelės visame pasaulyje.
p. Gil pabrėžė, kad šiuo metu aktuali tendencija atsigręžti į kuo natūralesnį, be maisto pramonės priedų pagamintą maistą. Izraelis planuoja įpareigoti gamintojus ryškiu užrašu ženklinti produktus, jei jų sudėtyje cukraus, druskos ar kitų priedų kiekis viršija sveikos mitybos normas. Galima įsivaizduoti, kad žymėjimas būtų panašus į informacinius pranešimus ant cigarečių pakelių. Kaip ir Europoje, Izraelyje vis labiau populiarėja ekologiški produktai. Pranešėjas patikino, kad Europos Sąjungos ekologiško žemės ūkio ženklas „žaliasis lapas“ yra gerai žinomas, tad jį turint papildomo ekologiško ženklinimo nebereikia. Taip pat, ryški veganiškų ir glitimo neturinčių maisto produktų tendencija. Anot, p. Hovav Lietuva turi visas galimybes eksportuoti produkciją į Izraelį, kadangi ji natūrali, pagaminta iš aukštos kokybės vietinių žaliavų.

Ar medus košerinis produktas?

Tai pagrindinis klausimas, kuris domina bitininkus, planuojančius medaus eksportą į Izraelį. Atsakymas – taip. Kai galvojame apie medų, pirmiausia galvojame apie bites. Vadovaujantis košerinio maisto taisyklėmis, nekošerinių gyvūnų produktai taip pat laikomi nekošeriniais t.y. netinkamais maistui. Vabzdžiai (tame tarpe bitės) nelaikomi košeriniais gyvūnais, turima mintyje, kad jie neskirti maistui. Nepaisant to, kad bitės nėra laikomas košeriniais gyvūnais, medus yra košerinis. Iš tikrųjų medus nėra bičių produktas pats savaime, tai yra augalinės kilmės – gėlių nektaras. Taigi, kai valgome medų, iš tiesų valgome gėlių nektarą ir žiedadulkes. 100 proc. natūralus, iš korių išsuktas, be jokių priedų medus yra košerinis produktas.

Noriu atkreipti dėmesį, kad medaus sertifikavimas vis tiek būtinas, nes košerinio maisto sistema apibrėžia ne tik produktų kilmę, jų priskyrimą tinkamiems maistui ar ne, bet ir reglamentuoja gamybos procesą. Tarkime, kad bitininkas suka natūralų medų, taip pat gamina medaus ir garstyčių padažą, viskam naudoja gamybinėse patalpose turimą įrangą. Minėtas bitininkas, nusprendžia gauti Kosher sertifikatą savo natūraliam medui. Čia prasideda košerinio maisto sistemos subtilybės. Kadangi ta pati įranga naudojama abiems produktams gaminti, šio bitininko medus negalėtų vadintis košeriniu, nes nekošerinės garstyčios „suteptų“ ir padarytų netinkamu žydų maistui visą medų. Reikia suprasti, kad košerinio maisto įranga naudojama išskirtinai tik košerinio maisto gamybai, t.y. būtina atskirti košerinio ir įprasto maisto gamybos linijas.

Lietuviško medaus perspektyvos Izraelyje

Pristatymo metu p. Hovav patikino, kad „Izraelis tikrai laukia lietuviškų produktų, na tik pieno ir medaus turime pakankamai. Juk Izraelis vadinamas pieno ir medaus žeme.“ Šis sakinys privertė mane suklusti ir sužadino smalsumą, kaip iš tiesų yra su medaus gausybe Pažadėtoje žemėje. Po renginio susipažinome ir pranešėjas plačiau pakomentavo medaus rinką. Jis teigė, kad Izraelyje gausu skysto medaus išspaudžiamose plastiko tūtelėse. Bitininkai puikiai žino, kad toks produktas netolygus natūraliam neapdorotam medui, kuris savyje išsaugo vertingas medžiagas. Kad taptų skystas medus pramoniniu būdu kaitinamas iki 90 °C laipsnių, proceso metu pakinta medaus cheminė struktūra, prarandama dalis vertingų medžiagų.

p. Gil pasakojo, kad apskritai Izraelio pirkėjai mėgsta medų, dabar labai populiarus įvairiais skoniais gardintas medus. Prekybos centruose vyrauja poliflorinis, iš įvairių gėlių žiedų surinktas medus, o mažose delikatesų parduotuvėse pirkėjai ieško monoflorinio, t.y. surinkto iš vienos rūšies augalų. Atkreiptinas dėmesys, kad Izraelis yra tankiai apgyvendintas, taip pat dėl paskutiniais dešimtmečiais suintensyvėjusio žemės ūkio, vietos bitininkai turi mažai vietos plėtrai. Kasmet pagaminama apie 3,000 tonų medaus, apie 1,000 importuojama iš Europos ir pietinės Afrikos. 60 proc. medaus rinkos užima 1936 m. pietų Izraelyje įkurtas Yad Mordechai prekės ženklas, antroje vietoje nuo 1981 m. dirbantis Emek-Hefer, trečias – Ein Harod.

medus

avilio istorijos nuot.

Rinkoje medaus paklausa didelė, ypatingai pardavimai šokteli Rosh Hashanah, žydų Naujųjų metų metu. Tuo metu yra tradicija dovanoti ir patiems valgyti medų, kad Naujieji metai būtų saldūs ir sėkmingi. Gil Hovav sakė, kad lietuviškas medus turi puikias sąlygas eksportui į Izraelį, nes yra aukštos kokybės ir natūralus. Tai yra būtent tai, ko ieško Izraelio pirkėjas. Na, o gamintojas visada ieško rinkos, kur gali brangiau parduoti savo produkciją: Izraelyje 500 g medaus kaina svyruoja nuo 10 iki 18 eurų.

Autorė Jolita Buinauskaitė-Smaidrienė
861870743| jolita.buinauskaite@gmail.com | www.avilioistorijos.lt

2017-01-24 publikuotą straipsnį galite rasti čia

 

 

 

Daugiau naudingų istorijų

Leave a Comment